Viena populiariausių turistų lankomų vietų Prancūzijoje pamažu prisikelia antram gyvenimui. Planuojama, kad po 5-erius metus užtrukusių restauracijos darbų istorinė Paryžiaus Dievo Motinos katedra duris lankytojams atvers jau šių metų pabaigoje, rašo Euronews.com.
Kaip žinia, 2019 m. balandį Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nuniokojo gaisras, dėl jo įgriuvo pastato stogas ir smailė. Nors sugriuvusią monumento dalį pradėta tvarkyti kone iš karto, procesas užsitęsė net 5-erius metus. Tam įtakos turėjo tiek vėlavimai, kilę dėl COVID-19 pandemijos, tiek netikėta projekto vadovo mirtis.
Visgi tikimasi, jog katedra galutinai atstatyta bus jau iki šių metų pabaigos. Taip restauratoriai sako po to, kai vasarį atidengta į dangų iškelta pastato smailė.
Šia proga Euronews.com pateikia Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatymo darbų laiko juostą:
2019 m. balandis. Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nusiaubia gaisras. Įgriūva jos stogas ir smailė, nuniokojamas katedros vidus. Per pasaulį nusirita solidarumo banga, imamasi pastangų atkurti buvusią katedros didybę. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įsipareigoja monumento atstatymo darbus užbaigti per 5-erius metus.
2020 m. birželis. Katedros tvarkymo darbai atidedami dėl pandemijos. Tiesa, žengiamas reikšmingas žingsnis – pašalinami sudegę pastoliai, dėl ankstesnių restauravimo darbų gaubę katedros smailę.
2020 m. rugpjūtis. Pradedama restauruoti katedros vargonus – didžiausią Prancūzijos muzikos instrumentą. 8 000 vamzdžių turintys vargonai gaisrą išgyveno, tačiau pasidengė toksiškomis švino dulkėmis. Juos išmontuoti, išvalyti ir surinkti iš naujo tikimasi užbaigti šiais metais.
2021 m. kovas. Iš Bersė miško Prancūzijos Luaros regione atrenkami pirmieji iš 1 000 istorinių prancūziškų ąžuolų, kuriems lemta atstatyti bokštą.
2021 m. rugsėjis. Pagaliau baigiami struktūros tvirtinimo darbai – staliai, pastolių ekspertai, alpinistai ir kiti specialistai padeda pastatyti laikinas konstrukcijas ir specialų didžiulį „skėtį“, apsaugantį be stogo likusio pastato bokštus, skliautus ir sienas. Prasideda konkursas dėl likusios rekonstrukcijos dalies.
2022 m. pavasaris. Stiklo gamintojų ir šaltkalvių meistrų dirbtuvėse pradedamas kruopštus garsiųjų katedros vitražų valymo ir restauravimo procesas. Pagalbos sulaukiama ir iš užsienio: keturis langus restauruoja Vokietijos Kelno katedra.
2023 m. liepa. Ant Dievo Motinos katedros užkeliamos didžiulės ąžuolinės santvaros. Darbai persipina su pasiruošimu 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.
2023 m. rugpjūtis. Prancūzija aprauda staigią generolo Jeano-Louis Georgelino, prancūzų armijos generolo, atsakingo už restauraciją, mirtį. Prezidentas E.Macronas apibūdina jį kaip „puikiausią kareivį“, atsidavusį Paryžiaus Dievo Motinos katedros atstatyti „akmuo po akmens“.
2023 m. gruodis. Į katedros smailės viršūnę grąžinamas auksinis gaidys – fenikso atitikmuo, simbolizuojantis Dievo Motinos katedros atgimimą. Religinės relikvijos, įskaitant, kaip teigiama, Jėzaus Kristaus erškėčių vainiko dalis, įdedamos į laiko kapsulę auksinio paukščio viduje.
2024 m. vasaris. Nuimami pastoliai, atidengiama nauja katedros smailė, papuošta auksiniu gaidžiu ir kryžiumi. Tai žvilgsnis į ateitį – artėjantį Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymą.
2024 m. gruodis. Restauratoriai sako besitikintys, jog katedra duris lankytojams atvers iki metų pabaigos.
Priminsime, kad Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas po gaisro žadėjo, kad katedra it feniksas iš pelenų atgims per penkerius metus. Panašu, kad pažadą jam pavyko ištęsėti.
