O į Kauną plūstelėjo neįtikėtinai daug japonų turistų, kuriuos čia atvedė taip pat filmas – 2015 m. sukurta kino juosta „Persona non grata“, pasakojanti apie Kaune gyvenusį Japonijos diplomatą ir tautos didvyrį Čiunę Sugiharą.
„Šis filmas Japonijoje toks populiarus, kad jį lenkia tik filmai apie Jamesą Bondą“, – sakė laikinasis Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro vadovas Mindaugas Žiedelis.
Apie tai, kad šis filmas taps puikiausia Lietuvos reklama Japonijoje, kalbėta jau metų pradžioje – 2016 m. sausį vykusioje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“. Prognozės pasitvirtino: iš tiesų šiemet Lietuva sulaukė rekordinio skaičiaus japonų turistų. Ypač daug jų viešėjo Kaune.
Pasak Kauno turizmo atstovo M.Žiedelio, filmo „Persona non grata“ populiarumas buvo tikra dovana Kaunui, į kurį ir anksčiau užsukdavo turistų iš Japonijos grupės. Tačiau per metus tokių svečių būdavo maždaug 300, kai šiemet dar nepasibaigus metams Kauno TIC darbuotojai japonų turistų jau yra sulaukę virš 2000.
„Didžiąją dalį, kaip ir anksčiau, sudaro vyresni turistai. Tačiau šiemet buvo ir jaunų japonų. Tai yra tikra naujiena. Visus juos atviliojo filmas. Japonijoje jis be proto populiarus“, – sakė M.Žiedelis.
Tiesa, į Kauno TIC biurus užsukantys japonų turistai neatspindi tikros statistikos – daugybė turistinių autobusų važiuoja tiesiai į tikslą – Kaune esantį Č.Sugiharos muziejų.
Tikslas – per metus sulaukti bent 20 tūkst. japonų
„Ir 2015-ieji, ir 2016-ieji buvo gana sėkmingi: pernai japonų turistų apsilankė 13,5 tūkst., o šiemet – apie 15 tūkst. (tikslius skaičius žinosime sausį, nes ir gruodį dar bus kelios grupės). Prognozuojame, kad iš viso Sugiharos namuose šiemet bus apsilankę 17–18 tūkst. turistų iš įvairių šalių“, – sakė Kaune veikiančių Č.Sugiharos namų-muziejaus vadovas Simonas Dovidavičius.
Anot jo, didelį japonų skaičiaus augimą buvo galima stebėti ne šiemet, bet pernai – tuomet į muziejų užsukusių turistų skaičius nuo 8 tūkst. šoktelėjo iki 13 tūkst.
„Tai lėmė įdirbis, kurį padarėme ir mes patys, ir turizmo firmos, bendradarbiaujančios su Japonijos turizmo firmomis, gidai, restoranai, viešbučiai, patogus transportas, geri turistiniai maršrutai tarp trijų Baltijos valstybių. Juk japonai dažniausiai nevažiuoja tik į Lietuvą: paprastai renkasi aplankyti visas tris Baltijos šalis, prie jų dar kartais prijungia Lenkiją ar Suomiją“, – 15min sakė S.Dovidavičius.
Jis įsitikinęs, kad japonai pagaliau suprato, kad Lietuva yra civilizuota turistinė valstybė, kurioje užsieniečiai gali rasti visko: tiek nuo visus poreikius patenkinančių nakvynės vietų (svečių namų kainos – 10 Eur, viešbučių – 100–250 Eur), tiek visai pigaus keliavimo automobiliu ar autobusais.
„Šiemet buvo nemažai japonų, kurie pasinaudojo tiesioginiu reisu Tokijas–Varšuva. Atvykę į Lenkiją, jie prisimena ir Lietuvą – atvažiuoja čia“, – kalbėjo pašnekovas.
Suvilioti juos padeda Č.Sugiharos vardas: tai liudija Č.Sugiharos namuose lankytojų knygoje esantys turistų atsiliepimai. Ne vienas jų rašė, kad į Lietuvą ir Kauną atvyko būtent dėl šios visai Japonijai svarbios asmenybės istorijos, tiesiogiai susijusios su Kaunu.
„Didelis klausimas, ar daug japonų turistų būtų Kaune, jei nebūtų Sugiharos namų“, – svarstė šių namų vadovas. Tačiau neslėpė, kad kol kas nei muziejus, nei Kaunas nesugeba šių turistų išlaikyti ilgiau nei pusdienį. Tik maža dalis japonų nakvoja Kaune, dauguma čia atvyksta iš Vilniaus, apsilanko Č.Sugiharos namuose, pasivaikščioja po Laisvės alėją, Senamiestį, papietauja ir nakvoti vėl išvažiuoja į Vilnių arba tęsia kelionę į kurią nors kitą Baltijos valstybės sostinę.
„Mūsų uždavinys ir iššūkis – kad Kaune jie užsibūtų“, – sakė S.Dovidavičius. Užlaikyti turistus jis norėtų ir muziejuje, kuriame šie dabar praleidžia vos valandą.
„Todėl norime rekonstruoti Č.Sugiharos namus – pristatyti priestatą, kuriame galėtume pasiūlyti paslaugų tiems turistams, kuriems norėtųsi giliau pažinti ne tik Č.Sugiharos istoriją, bet ir Lietuvos kultūrą, paveldą, kulinariją“, – kalbėjo pašnekovas. Tiesa, kol kas lėšų šiam tikslui įstaiga neturi. Tačiau finansuoti šį projektą galėtų Japonijos vyriausybė, su kuria Č.Sugiharos namai palaiko glaudžius ryšius.
16 metų Kaune veikiantys Č.Sugiharos namai yra privatūs, todėl nuolatinio finansavimo, kaip kitos kultūros įstaigos, negauna.
„Esame priklausomi nuo rėmėjų, taip pat – lankytojų skaičiaus. Japonijos vyriausybė padeda – 2008 m. jų dėka įrengta viena ekspozicija. Ryšiai su Japonija nuolat plečiasi – toje šalyje daug vietų, kurios susietos su Č.Sugiharos vardu. Jų atstovai domisi bendradarbiavimu“, – pasakojo S.Dovidavičius.
Šiuo metu remontuojamas antrasis muziejaus aukštas. Visus darbus ketinama užbaigti per dvejus–trejus metus – tada ten bus įrengta nauja nuolatinė ekspozicija. Po remontų, greičiausiai, pakils muziejaus bilieto kaina – šiuo metu įėjimas kainuoja 3 Eur suaugusiam lankytojui (nepriklausomai, ar bilietą perka lietuvis, ar užsienietis) ir 1,5 Eur studentui ar mokiniui.
„Kadangi antro aukšto ekspozicijoje turės dirbti mažiausiai du žmonės, bilietus turėsime branginti. Greičiausiai iki 4–5 Eur“, – teigė Č.Sugiharos namų vadovas.
Jis neabejojo, kad susidomėjimas Lietuva tarp japonų turistų tik augs. Todėl ateityje muziejus tikisi kasmet sulaukti mažiausiai 20 tūkst. japonų turistų.
„Japonijoje yra per 100 mln. gyventojų, manyčiau, kad turime šansų sulaukti turistų Kaune per metus apie 20 tūkst. Londonas, Paryžius ir JAV visada japonams buvo lengvai pasiekiamos šalys, o Lietuva sovietmečiu buvo uždara. Todėl dabar jiems labai įdomu, kas ta Lietuva.
Japonai gana sveiki, turi pinigų, mėgsta keliauti, žingeidūs. Visa tai lemia jų norą kuo daugiau pamatyti, aplankyti šalių. Lietuva buvo pastebėta. Nepamiršti mūsų padeda Japonijos žurnalistai – daug į Kauną atvažiuoja televizijos ir laikraščių žurnalistų. Turime aktyvų ambasadorių Egidijų Meilūną, kuris mezga ryšius ne tik kultūros, bet ir kitose srityse“, – optimistiškai į ateitį žvelgė Č.Sugiharos namų vadovas.
