Tarptautinį pavasario fotografijos festivalį, kasmet pritraukiantį ne tik Kinijos, bet ir viso pasaulio žymiausius menininkus, organizuoja Pekino Three Shadows meno centras, kviestinis parodos kuratorius „Rencontres d'Arles“ festivalio direktorius François Hébel.
Laiko neleido veltui
Lietuvos vienkiemių akimirkas užfiksavęs R.Vikšraitis net ir kelionėje po egzotiškus tolimosios Azijos kraštus tarp tviskančių Pekino euroremontinių dangoraižių atrado „tikro“ gyvenimo momentus. Didžiąją laiko dalį menininkas praleido vaikštinėdamas priemiesčio gatvelėmis ir stebėdamas vietinius personažus bei kai kuriuos iš jų užkalbindamas fotografine kalba.
„Iščiustintos“ centrinės miesto gatvės, puošti pagrindiniai pastatų fasadai manęs nedomina, svarbiausia buvo tai, ką radau atokiuose hutonguose“, – teigė menininkas.
 |
| R.Vikšraičio nuotr./Pekino gyventojas |
Komunizmo ideologijos ir savitos rytietiškos gyvensenos persmelktame kontrastų krašte „pravėrus kinietiškais niekučiais puoštas viešbučio duris patenki į kitą socialinę aplinką, persmelktą nenumaldomo kasdienybės ritmo ir į tame chaose besisukančių, „gerai išdresiruotų“ vabzdžių srautus“, – stebėjosi R.Vikšraitis.
25 juostelėse (tiek jų kelionės metu turėjo fotografas) pavyko užfiksuoti šiukšlių kopom užpiltus Pekino skverus, socialias žąsis pardavinėjančius „cirko“ prekybininkus, ant šaligatvio pietaujančius imigrantus, skalbinių dubenyje alkūnes panardinusią daržovių prekiautoją, intervenciniu žvilgsniu aplinką skrodžiantį ledų valgytoją ar nepastebimai objektyvą įsprausti į vietinės valgyklos virtuvę, niekuo nesiskiriančią nuo lietuviškosios kaimo viralinės.
Fotografas sutiko, jog stebint šią aplinką, ne kartą akyse šmėstelėdavo tėvynės aliuminių puodų peizažai ar charizmatiškos gyventojų išraiškos, tiesa, jie čia kur kas laisvesni. Pasak autoriaus, tarp lietuviškųjų vienkiemių ir šurmulingojo Pekino įmanoma atrasti ne tik stebinančių priešpriešų tačiau ir itin glaudžių sąsajų.
Pasigailėjo, kad neturi dviračio
Paklaustas apie įspūdžius iš „Photospring“ parodos atidarymo R.Vikšraitis nedvejodamas atsakė, jog su nepagražintos realybės paieškomis, šio renginio sulyginti neįmanoma.
„Toje erdvėje, kurioje buvo eksponuojami mano darbai, kinai surengė banketą, tad žvilgsniu „Vienkiemio godų“ aplenkti buvo neįmanoma“, – juokavo kūrėjas.
Pastarojo fotografijų ciklas sulaukė išskirtinio Kinijos žiniasklaidos ir galerijos lankytojų dėmesio, ypač buvo stebimasi tuo, kaip autorius sugebėjo atsidurti taip „arti“ ir taip intymiai integruotis į mūsų šalies marginalios bendruomenės kasdienybę, atrasti autoironiškas, tačiau neįžeidžiančias, estetiškos tikrovės persmelktas fotografijos formas.
 |
| R.Vikšraičio nuotr./Pekino kasdienybė |
Po penkias dienas trukusio vizito Pekine menininkas keliavo į Londoną, iš kurio turėjo sugrįžti į Lietuvą, tačiau laiku įsėsti į lėktuvą sutrukdė vulkano proveržis Islandijoje. Kiek ilgiau nei numatyta trukusi kelionė, laimei, baigėsi sėkmingai. Prie saugaus fotografo grįžimo per dulkėmis nusėtos Europos dangų prisidėjo ir Vilniaus fotomenininkų sąjungos darbuotojų pagalba bei paties fotografo nuovokumas. Menininkas apgailestavo tik dėl vieno: jog neturėjo ištikimiausio palydovo – dviračio, kuris Lietuvoje padeda įveikti didesnius atstumus, o Pekine tai yra daugeliui nepamainoma transporto priemonė. Tačiau nei tai, nei ilgų pasivaikščiojimų neatlaikęs batas, nesutrukdė fotografui sukurti gerą pusšimtį kadrų, vieną dieną galbūt virsiančių puikia paroda.
R.Vikšraičio fotografijos Pekino Caochangdi šiuolaikinio meno centro galerijoje bus eksponuojamos iki šių metų birželio mėnesio pradžios.
