Fuerteventura – viena iš Kanarijos salų Atlanto vandenyne, priklausanti Ispanijai. Tai antra pagal dydį Kanarijos sala, sekanti po geriau lietuviams žinomos, Tenerifės. Bendras salos plotas – 1660 kv.km. Salos ilgis – 100 km, plotis – 31 km. Geografiškai, ši sala puikiai tinka norinties saulės, paplūdimių, kurių čia priskaičiuojama daugiau nei 150, ir mėgstantiems vandens pramogas.
Pradedant banglentėmis, burlentėmis ir jėgos atvarais, bei baigiant nardymu ir buriavimu. Temperatūra čia retai kada nukrenta žemiau 18 laipsnių žiemą ir retai kada būna daugiau nei 32 vasarą. Puikaus smėlio paplūdimių galima rasti aplink visą salą, o degintis ir maudytis nuogam čia yra, praktiškai norma.
Bet apie viską nuo pradžių: bilietus į salą pirkome kone mėnesis iki skrydžio. Labai gaila, kad bent jau kol kas, nėra tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į šią salą tad teko pirkti 4 atskirus bilietus: Vilnius - Barselona, Barselona – Fuerteventura, ir atgal Fuerteventura – Bremenas, Bremenas – Vilnius.
Specialiai ieškojome pigių skrydžių ir kelionės dienas rinkomės pagal kainą, tad bendra suma susidarė apie 600 Lt žmogui už septynių dienų atostogas. Jeigu paieškotumėt dar anksčiau, ko gero pavyktų bilietus nusipirkti ir dar pigiau. Kadangi skridome su persėdimais ir sekančių skrydžių teko laukti apie 8 valandas, kitam kartui rinkčiausi nakvynę viešbutyje, o ne oro uoste.
Geras, o kartu ir keistas jausmas apima, kai iš lėktuvo išlipi su pūkine striuke bei pirštinėm, ir pamatai, kad visi aplinkui vaikšto su trumpom rankovėm ir šortais. Reikėjo greitai adaptuotis prie esančio klimato ir striukes slėpti giliai lagaminuose. Buvome nusprendę, kad į miestelį, kuriame planavome apsistoti vyksime autobusu ir paskui nuomosimės automobilį, bet pažiūrėjus autobuso grafikus paaiškėjo, kad jie važiuoja pakankamai retai, kažkur 4 autobusai per dieną, ir du kartus per dieną savaitgaliais, tad išsinuomavome mašiną jau oro uoste. Nuoma kainavo apie 400 Lt savaitei laiko. Per visas atostogas išvažinėjome apie baką benzino, kurio litras kainuoja – 1,15 euro).
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Moro Jable |
Pagrindinės vietos, kurias renkasi turistai, yra Corralejo miestas – salos šiaurinėje dalyje ir Morro Jable - pietinėje. Mes taip pat pasirinkome pietinę salos dalį ir nedidelį, bet jaukų miestelį – Costa Calma. Jis tikrai patiks visiems norintiems pailsėti nuo miesto šurmulio, kavinių, klubų, didelio eismo ir pan. Miestelis mažas ir jaukus, o visi miestelio keliukai veda į didžiulį paplūdimį – labai patogu.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Saulės ir vandens rojus |
Pirmąją dieną taip ir praleidome – tyrinėdami mūsų miestelį, vaikščiodami po nuostabų paplūdimį ir mėgaudamiesi šilta saulute, kurios taip troškome. Beje, visoje saloje augalijos labai mažai, o ir ten kur ji yra prie jos išvedžioti vamzdeliai laistymui, nes be papildomo laistymo čia niekas neaugtų. Ir kaip klausėm vietinių – paskutinį kartą čia lijo beveik prieš metus.
Kitą dieną išsiruošėme į dar Lietuvoje susiorganizuotą pramogą – išbandyti jėgas su banglente. Visai atsitiktinai radome lietuvio, jau penktus metus gyvenančio ir turinčio privačią banglenčių mokyklą kontaktus - www.kailuasurfschool.com.
Labai šiltas, draugiškas ir atviras mokytojas Mantas mokė ne tik kaip atsistoti ant banglentės, bet taip pat daug papasakojo apie salą, vietinius, jų kultūrą, lankytinas vietas ir kitus naudingus dalykus. Mantas – pats kaip vietinis – puikiai šnekantis ispaniškai, toks pat linksmas ir besišypsantis bei lėtesni nei mes, lietuviai įpratę, tempą gyvenimui priėmęs žmogus. Apie jo lietuvišką prigimtį išduoda šviesesnė oda, nuo saulės dar labiau išbalinti plaukai bei šviesiai mėlynos akys.
Taigi, pirmiausia nuvykome į pliažą kuriame renkasi banglentininkai – La Pared, tačiau tą dieną buvo ypač didžiulis vėjas ir kėlė milžiniškas bangas, pavojingas net įgudusiam bangų gaudytojui – vandenyje matėsi vos vienas kitas drąsuolis. Tad nusprendėme, kad vykstame į kitą vietą – Morro Jable – dar vienas banglenčių rojus.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./La Pared |
Čia bangos geros ir kartu su dar būriu pradedančiųjų lendame į vandenį... daug aprašinėti nėra ką, nes tai reikia išbandyti. Sunku irtis per bangas, sunku lipti ant lentos, sunku ant jos išsilaikyti, bet kai pagauni bangą pasijauti neįtikėtinai.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Evelina, Evaldas plaukia |
Beje, fizinio pasirengimo taip reikia – nes jau sekančia dieną jutau visus rankų, nugaros ir pilvo raumenis, o ir stotis ant lentos tikrai nebuvo lengva. Maniškis, kuris žiemą mėgsta snieglentę, sako, kad banglentė truputį panašu į šį žiemos sportą - laikai pusiausvyrą ir čiuoži nuo kalno, tik tas „kalnas“ dar ir juda.
Trijų dienų kursai pralėkė nepastebimai. Norėjosi dar ir dar lipti ant tos nelemtos lentos ir pagauti, kaip sakoma „savo gyvenimo bangą“.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Kelias link Corolejo |
Sekančias dienas nusprendėme skirti salos tyrinėjimui – su automobiliu apvažiavome praktiškai visą salą. Nukeliavome iki šiaurinio miestelio – Corallejo. Mums šis miestukas taip pat labai patiko – daugiau pamėgtas turistų iš Anglijos, Airijos, (Costa calma – vokiečių numylėtas miestelis). Jame pilna kavinukių ant jūros kranto, kuriose gali ramiai gurkšnoti gėrimą ir mėgautis jūra.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Kaitavimas |
Dar neprivažiavus miestelio atsiduri nuostabiame Parque Natural de Corralejol gamtos rezervate. Tai platus parkas, kuriame daugybė smulkaus smėlio kopų. Išsiskiriantis objektas tarp nuolatos besitęsiančių baltų kopų – Los Apartaderos ir Roja kalnai. Paplūdimys – tuščias, vėjuotas, laukinis – tikras rojus, ir ypač rojus mėgstantiems jėgos aitvarus.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Žvilgsnis į jūrą |
Atgal į savo miestuką grįžome per patį salos vidury aplankydami mažus miestukus. Vienas įspūdingesnių Betancuria miestelis. Įspūdį paliko ne tiek pats miestelis (nors šiame, dar XV a. įkurtame miestelyje stovi įspūdinga Mergelės Marijos bažnyčia ir 600 metų senumo viešbutis), bet kelionė kalnų keliukais - serpantinais. Nors keliai yra labai geros būklės visoje saloje, bet labai siauri ir vingiuoti, o kai į kalną „lipi“ kokių 30 km/h greičiu ir po savim matai tik skardį, tikrai užima kvapą.
Dar verta sustoti Mirador de Morro Velosa – atsiveria nuostabus salos kraštovaizdis. Ir patarimas, nesirinkite kelionės per kalnus saulei nusileidus.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Kanarijos salų keliai |
Dar vieną dieną paskyrėme kelionei į vietą salos vakaruose – Cofete pliažą – neįtikėtino ilgio ir pločio, be to visiškai laukinis ir tuščias – pasiekiamas tik žvyrkeliu važiuojant per kalnus. Kadangi kelionė iki paplūdimio ne itin patraukli, turistų čia labai mažai, nors paplūdimys turbūt gražiausias kokį esu mačius.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Įspūdingas kraštovaizdis Cofete |
Kainos saloje pakankamai patrauklios - už apartamentus savaitei dviese sumokėjom apie 700 Lt, o restoranuose kainos irgi negąsdino: pagrindiniai patiekalai – nuo 7 eurų, tarkim didžiulė ir beprotiškai skani porcija žuvies su daržovėmis tipiškame restoranėlyje, kainavo apie 10 EUR, vietinio alaus bokalas – apie 1 euras. Parduotuvėse kainos dar mažesnės - kilogramas krevečių tik 5 eurai, neblogo vyno butelį galima nusipirkti vos už 2 EUR.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Pasakiška žuvis |
Beje, reikia pastebėti, kad nors ir salos ekonomika daugiausiai paremta turizmu (kitos pramonės šakos yra žvejyba ir žemės ūkis), tačiau dauguma vietinių praktiškai nekalba jokia užsienio kalba. Su kambarine puikiai susikalbėjome ispaniškai, nors aš šios kalbos visai nemoku, viename restorane su padavėju kalbėjome vokiškai, nors aš ir vokiškai nemoku, kitur užsisakinėjome angliškai, nors padavėjas mums atsakinėjo ispaniškai. Kaip sakoma, susikalbėti galima ir gestų bei ženklų kalba.
Po atostogų Fuerteventuroje buvome ir pailsėję, ir pavargę nuo begalės vaizdų ir įspūdžio, o savaitės praktiškai užteko pamatyti pagrindinius salos lobynus, tačiau neaplankytų vietų dar liko ir tikrai turėtume, ką ten veikti antrą kartą.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Costa Calma nakty |
Ką dar galima pamatyti Fuerteventuroje:
Oazės parkas (Oasis Park)
Oazės parke galima pamatyti daugiau nei 200-us įvairių rūšių paukščių, 6800 rūšių augalų, gyvūnų. Parkas turi savo zoologijos ir botanikos sodus, vyksta jūrų liūtų pasirodymai ir daugybė kitų pramoginių šou. Kartu su vietinėmis Fuerteventuros gyvūnų rūšimis (ožkomis, asilais ir „Majorero“ kupranugariais), čia gyvena gyvūnai iš viso pasaulio. Parkas bus puiki pramoga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Bilieto kaina - 25 eurai.
 |
| D.Peštenio ir asm. archyvo nuotr./Zoologijos sodo kupranugariai |
Fuerteventuros Karnavalas
Beveik kiekvienas salos miestas ir miestelis sausio ir birželio mėnesiais rengia savo karnavalą. Tuomet miestuose vyksta įvairūs sporto, muzikos, kultūriniai renginiai. Karnavalo pažibomis tampa gyventojų mašinos ir važiuojančios platformos, kurios išpuošiamos, kaip ir visas miestas. Vakarėliai prasideda apie vidurnaktį, todėl dauguma gyventojų popietę ilsisi, tam, kad deramai pasiruoštų vakarui. Dalyvaujantys karnavale labai stengiasi išsiskirti savo kostiumais, tad turistams išties yra į ką paganyti akis.
El Cotillo paplūdimys su lagūnomis.
Paplūdimys de Ajuy. Įspūdinga gamta, unikalus pasivaikščiojimų takas.
Safariai su džipais ar keturračiais (iš Costa Calmos ir Corralejo).
Ekskursijos su kupranugariais.
Uolos.
