Éire – tai airiškas Airijos pavadinimas. Ant salos krantų šiuos ženklus kadaise airiai paliko ne be reikalo. Antrojo pasaulinio karo metu Airija nusprendė laikytis neutraliteto. Tačiau dėl savo geografinės padėties ji vis tiek buvo po padidinamuoju stiklu tiek Sąjungininkų, tiek Ašies stovyklose. Siekdama apsisaugoti nuo puolimo iš jūros, Airija palei savo krantą išdėstė daugybę stebėjimo punktų.
1939 metais sukurtose stebėjimo vietose dirbo vyrai, tačiau atšiauriomis sąlygomis jie jautėsi nejaukiai – palapinės nelabai saugojo nuo vėjo ir lietaus. Greitai pastatyti paprasti mediniai namai su krosnimis ir langais ir kariai kasdien maždaug iš 82 punktų stebėjo jūrą.
Maždaug 1942–1943 metais tapo aišku, kad Airijos puolimas jūra nėra toks tikėtinas, kaip buvo matyta. Tai vis dar buvo labai svarbus punktas, kuris būtų leidęs Vokietijai priartėti prie Didžiosios Britanijos. Tačiau aiškėjo, kad karas vyksta danguje, todėl vyriausybė nurodė kiekvieną punktą paženklinti ir iš oro perskaitomais užrašais.
Buvo pasirinktas trumpas ir aiškus „Éire“. Šis žodis buvo įrėžtas į pakrantės uolas daugiau nei 80 vietų. Buvo manoma, kad bet kurios valstybės kariai iš lėktuvo pastebės užrašą ir supras, kad šalis laikosi neutraliteto. Nuo tyčinio puolimo tai, aišku, nesaugojo, tačiau padėjo kariams susivokti, kad karas čia nevyksta.
Išliko tik keliolika šių ženklų. Daugelis jų tiesiog pasimiršo. Vienas jų neseniai vėl iškilo į paviršių, kai nudegė daugiau nei 40 metų toje vietoje augę krūmynai. Jie, beje, šiek tiek apsaugojo neutraliteto ženklą, todėl jis yra labai geros būklės. Nors ir nežinoma, ar kas nors su juo bus daroma.
Gali būti, kad ženklas vėl bus atiduotas gamtai. Keliolika tokių ženklų yra išsaugoti, todėl šis nėra unikali istorinė vertybė. Gaisrai ir sausra atidengia ir kitų istorinių objektų – žolėje ryškėja senų pastatų kontūrai, tvirtovių ribos, išdegę miškai atidengia iki tol nepastebėtas konstrukcijas ar akmenų raštus.
