Ir visai nesvarbu, kokios seksualinės orientacijos esi, kokia tavo lytis, odos spalva, amžius ar užimamos pareigos – čia, Niujorke, šią dieną ypatingai švenčiama tolerancija ir pagarba įvairovei.
Pride paradui impulsą davė dar 1969 m. įvykiai Niujorko bare Stonewall Inn. Čia atokiau nuo visuomenės akių susibūrusią LGBT bendruomenę eilinį kartą užgriuvo policijos reidas. Tačiau, priešingai nei anksčiau, šį kartą taikiai į barą pasišokti susirinkę žmonės nusprendė pasipriešinti juos suimti atvykusiems pareigūnams. Nuo to momento prasidėjo didysis LGBT bendruomenės judėjimas, palaipsniui išplitęs po visą pasaulį ir kasmet minimas masiniais paradais.
Niujorke LGBT paradas yra vienas didžiausių metų renginių. Milijoninės minios žmonių susirenka stebėti ir palaikyti parado dalyvių.
Visas miestas nusidažo spalvomis, vaivorykštės vėliavomis ir priminimais apie toleranciją dar gerą savaitę iki eitynių. Kam jau kam, bet Niujorkui tolerancijos trūkumas gresia mažiausiai. Visi miestiečiai LGBT parado laukia su didžiausiu džiaugsmu, mielai ruošdami puošnią aprangą bei aktyviai dalyvaudami įvairiuose palaikymo renginiuose.
Taip, į didįjį paradą sekmadienį suplaukia beveik visi – nuo vaikų iki didžiųjų politikų. Pastarieji čia dalyvauja itin aktyviai. Galybė kongreso narių, miesto valdžios žinomų veidų su savo komandomis žygiuoja parade, taip ne tik primindami LGBT bendruomenei, kas jiems atstovauja, bet ir, žinoma, ką reiktų palaikyti kituose rinkimuose.
Atitinkamai savo kreditus bando susirinkti ir verslas. Daugybė bendrovių – tokių kaip „T-Mobile“, „Delta“, HSBC ir kitos parade tarsi rungiasi, kuri išradingiau ir ryškiau išreikš palaikymą LGBT bendruomenei. Ir tai puikiai veikia, nes minioje gali išgirsti ne vieną komentarą: „Ach, aš mielai dirbčiau tokioje tolerantiškoje įmonėje…“.
Nebijo čia palaikymo rodyti ne tik dalyvaujantys parade. Barai, kavinės, restoranai ir parduotuvės visą savaitę savo vitrinas puošia vaivorykštės spalvų kompozicijomis ar bent mažų mažiausiai pasikabina po keletą vėliavų savo languose ar prie įėjimų.
Tačiau, jei verslo ar politikų dalyvavimas jau nieko senokai nestebina, policijos ar ugniagesių komandos parade vis dar sulaukia didesnių plojimų bei šūksnių nei kiti.
Uniformuoti, tačiau aiškią žinią siunčiantys – „Mes už lygybę ir toleranciją“ – policininkai, ugniagesiai bei medikai žygiuoja su didžiausiu pasididžiavimu, lydimi švyturėliais blyksinčių tarnybinių automobilių. Ir niekam nesvarbu, kad šalies vadovas šiuo metu turi kiek kitokią nuomonę šiuo klausimu.
Švenčia visi. Kalba laisvai – visi. Ir nesvarbu, ar tai kritika tam pačiam prezidentui, ar palaikymas kaimynui iš kito namo. Visi ir viskas toleruojama. Ir šią toleranciją niujorkiečiai ne tik spinduliuoja visa savo esybe patys, bet ir diegia ją kartu atsivestiems vaikams bei kitiems aplinkiniams. Į kažkokio keistuolio turisto klausimą: „O kodėl nesimato nepatenkintų protestuotojų?“, jie tik nustebę atsako irgi klausimu: „O kodėl kas nors turėtų būti prieš šiuos mielus ir gražius LGBT žmones?“.
Vieninteliai, kurie galbūt galėtų būti nepatenkinti, tai žmonės, kuriems tą dieną reikia kur nors judėti automobiliu. Tai iš tiesų tampa neįmanoma misija, nes paradui uždaroma bene pusė Manhatano gatvių. Nemaža dalis jų tiesiog užblokuotos galingais sunkvežimiais. Kodėl būtent jais? Nes jie apsaugo žmones nuo galimų teroristinių išpuolių įvažiuojant į minią automobiliu.
Taip, šis miestas mokosi ir reaguoja greitai, kaip apsaugoti savo žmones. Tiek fiziškai, tiek morališkai. Ir tai yra velniškai gražu.
