Ukrainietiška, greita ir pigu. Jei norite tipiškų ukrainietiškų patiekalų, „Puzata Hata“ restoranų tinklas – labai praktiškas pasirinkimas. Restoranai – valgyklos tipo, pasiimate padėklą ir pirmyn – paslaugūs darbuotojai jums į lėkštę prikraus, ko tik panorėsite, o sumokate kasoje.
Bus ir pažįstamų patiekalų – Kijevo kotletų, koldūnų, barščių, grikių košės, ir keistokų derinių, pvz., aštrios jogurtinės sriubos su dešros gabaliukais (savotiška išbalusių šaltibarščių versija) arba lydytų taukų pastos su krapais ir česnakais. Aplinka jauki, patiekalai skanūs, estetiškai pateikiami, nebrangu (pietūs dviem kainuodavo 6–8 Eur), ir, žinoma, greitas aptarnavimas.
Panašaus tipo valgyklų-restoranų mieste nemažai, jie vadinami „trapeza“, tik kokybė ir aplinka gal ne visuomet bus tokia kaip „Puzata Hata“. Kita vertus, mažesnė ir kaina – kartą dviese už sočius pietus tesumokėjome 5 Eur.
Ukrainietiška, skirta turistams ir nelabai pigu. Pasirengę kiek paišlaidauti ir panorę elegantiškesnės atmosferos, užsukome į pačiame miesto centre esantį „Pervak“. „TripAdvisor“ jį rekomenduoja kaip labai gerą ukrainietiškų patiekalų restoraną. Jis akivaizdžiai orientuotas į turistus – padavėjos dėvi liaudies kostiumus, interjeras – įkvėptas ukrainietiško kaimo, veikia suvenyrų parduotuvėlė, bet lankytojai yra ir aukštesnes pajamas gaunantys kijeviečiai.
Ragavome barščių, kepsnio, koldūnų su grybų įdaru (vareniky), grilyje keptų daržovių, o kad laukiant pietų laikas neprailgtų ir nebadautume, restoranas dar pavaišino kepta duona, mini sumuštinukais su lašiniais, aštriomis užtepėlėmis ir degtine su krienais (visa tai nemokamai). Buvo skanu, nors iš esmės patiekalai – tokie patys kaip „Puzata Hata“, tik rafinuočiau pateikti, na, ir aplinka prašmatnesnė. Pietūs dviem kainavo apie 12 Eur.
Veganams. Tarp tipiškų ukrainietiškų patiekalų vis minimi mėsiški – įvairūs kotletai, mišrainės su mėsa, blynai su mėsa, koldūnai su mėsa ir t.t., atrodo, mėsos vengiantiems bus liūdna… Anaiptol! Kijevas, kaip turbūt ir visos Europos ir ne tik Europos sostinės, pasigavo veganizmo madą – čia nemažai vegetariškų, veganiškų ir šiaip sveikuoliškų kavinių, desertinių ir restoranėlių, tereikia pasidomėti.
Mes išbandėme šalia upės įsikūrusį veganišką bistro „Bolo“. Pasirinkimas neblogas, nors restoranėlis turėjo ne visus patiekalus, kurie buvo išvardinti meniu, bet aplinka jauki, kaip ir galima tikėtis iš tokios įstaigos, lankytojai – daugiausia madingas jaunimas, veganiški suvožtiniai – skanūs, lengvi, tiesa, porcijos mažokos, o kainos – kiek didesnės, nei įprastose Kijevo užkandinėse. Dieviški desertai! Vakarienė dviem kainavo 10 Eur.
Kava. Jei esate kavos mėgėjas, atsidūrus Kijeve pasirodys, kad patekote į rojų. Kavos čia daug, ji pigi, ir, kiek teko ragauti, visuomet labai skani. Įdomus Kijevo bruožas yra kavos kioskeliai – mažos ant šaligatvio „nutūpusios“ būdelės, kuriose parduodama kava išsinešimui.
Miesto centre ir mažyčių kavinukių, ir tokių kavos kioskelių daugybė – pagrindinėse gatvėse, aplink Maidano aikštę, jie rikiuojasi kas porą šimtų metrų. Meniu identiškas: espresso, latte ir pan., kainos irgi visur panašios – espresas kainuoja apie 16–18 ukrainietiškų grivinų, kapučinas – apie 26–28 UAH (mažiau nei eurą), užtat eksterjeras labai skiriasi – nuo vienodų tinklinių „Aroma Kava“ iki nepriklausomų, besivaržančių originalumu – teko matyti ir ryškiai salotine spalva išdažytą kavos kioskelį, o „Coffee Bus“ piešiniais papuošė ir kavinėmis pavertė senovinius nebenaudojamus autobusus. Kavos gėrėme daug, kaskart vis kitur, ir niekuomet nenusivylėme kokybe.
Turgus. Miesto centre esantį dengtą Besarabijos turgų būtina aplankyti – jei ne apsipirkti, tai bent pasidairyti ir pajusti autentišką šios istorinės vietos atmosferą. Čia parduodami maisto produktai, gėlės, suvenyrai, galima rasti ir dar šio bei to – kosmetikos, bižuterijos ir pan. Aplink daug greito maisto užkandinių ir kavinių.
Šokoladas. Ukrainoje yra keletas didelių saldumynus gaminančių įmonių, bene garsiausia – „Roshen“, kurios šokolado galima rasti ir Lietuvoje. Kijevo centre, Besarabska aikštėje, „Roshen“ turi ne šiaip šokolado parduotuvę, o tikrą saldumynų imperiją, kur galima nusipirkti visko, kas saldu – nuo ledinukų, guminukų ir zefyrų iki tortų ir visokiausių saldainių, o karaliauja, žinoma, šokoladas – pieniškas, baltas, juodas ir labai juodas, su priedais ir be, visokių dydžių ir formų šokolado plytelės, dailiai supakuotos dovanų dėžutės ir meniškai išraitytos šokoladinės figūrėlės.
Būtina apsilankyti saldžiavalgiams, tiks ir ieškantiems ukrainietiškų lauktuvių. Šokoladas, beje, kokybiškas ir nebrangus – gardaus juodojo šokolado plytelė kainuoja mažiau nei eurą. Jei saldainiai pabosta, vasarą dar gundo ledai – ledų kioskelių miesto centre daugybė, porcija kainuoja apie 25–28 UAH, t.y. apie eurą.
Parduotuvės. Jei nuspręsite Kijeve apsistoti ilgiau ir maistą gamintis namuose, parduotuvėse rasite kokių tik norite produktų – pasirinkimas platus, užtat kainos – panašios kaip Lietuvoje, kai kurie atvežtiniai produktai net brangesni, todėl self-catering tipo atostogos, kai gaminate savoje virtuvėje, čia nebus geriausias pasirinkimas – mieste, kuris kvieste kviečia ragauti ir skanauti, daug įdomiau valgyti nei namuose.
Išvada? Taip, Kijevas – gera kulinarinės kelionės kryptis. Ukrainietiškos virtuvės patiekalai mums pasirodė sunkūs, sotūs, su daug mėsos, kita vertus, juk nebūtina apsiriboti vien nacionaliniais patiekalais užsienietiškų restoranų pasirinkimas gana platus – visokiems skoniams ir biudžetams. Aptarnavimas mandagus, daugumoje lankytų vietų padavėjai kalba angliškai, porcijos dosnios, maistas kokybiškas. Beje, ir pats miestas – draugiškas, svetingas ir labai žavus. Skanaus!
