„Kaip ir daugelis, studijų metu dar ieškojau savęs. Pasirinkau socialinės psichologijos studijas, kurios padėjo suprasti, kad širdis linksta prie turizmo“ – pasakoja K.Rinkevičiūtė. Po lemtingos išvykos padirbėti į Graikiją ji ryžtingai žengė į šią sritį ir, kaip pasakoja, niekada nesigailėjo.
„Aplankiusi Eviją pasijutau laisva ir saugi. Susipažinusi su sala plačiau, supratau: čia – perlas, tiesiog neišsemiama vieta turizmui, į kurią noriu vežtis ir kitus“, – prisimena ji. Magistro studijoms Kristina pasirinko verslo ekonomikos programą ir pradėjo dirbti kelionių vadove. Dabar ji turi savo verslą, taip pat yra licencijuota gidė Graikijoje, ne pirmus metus bendradarbiaujanti su kelionių organizatoriumi „Itaka“.
„Gyvenu ir kvėpuoju tuo. Per dieną stengiuosi apsiimti vieną ilgesnę ekskursiją, ją pravesti tikrai kokybiškai, o vėliau pasidomėti, kaip keliautojams sekasi, ar jiems nieko netrūksta. Jei turiu neatsakytų klausimų papildomai gilinuosi ir domiuosi, na ir keliauju ilsėtis. Nesinori išsisemti, nesinori skubėti ekskursijos metu, nes nuo gido darbo, visgi, priklauso daug. Priklauso tai, kaip gerai ar blogai keliautojui praeis kelionė“, – sako Kristina.
Ir gamtos turtai, ir miesto privalumai
Paklausta, kuo Evija išskirtinė, K.Rinkevičiūtė pasakoja, kad čia gali tuo pat metu jaustis ir saloje, ir ne. Taip yra dėl Eviją su žemynu jungiančių tiltų.
„Tai yra sala įvairiausiais atžvilgiais – aplinka, architektūra, gyvenimo stilius visai kitoks, nei dideliuose miestuose. Nors tai nejuntama, Atėnai – o iš jų ir visas pasaulis – ranka pasiekiami“, – pasakoja Kristina. Anot jos, įspūdingai apšviesti tiltai labai padeda paprasčiau planuoti keliones ir pamatyti daugiau – nereikia laukti keltų, dienotvarkė mažiau priklausoma nuo oro sąlygų. Taip pat 6 mln. gyventojų turinčiuose Atėnuose gyvenimas verda visą parą, todėl prieinamos įvairiausios paslaugos.
Vis dėlto, daugiausiai lobių Evijoje atras tie, kurie kelionėse ieško įspūdingos ir įvairios gamtos. „Evija yra natūralios gamtos oazė. Šiaurinėje salos dalyje iš po žemės veržiasi karštosios versmės. Šiame Evijos regione turime apie 80 tokių ištrykštančių terminių šaltinių, kuriais mėgaujantis galima ir apmalšinti įvairius negalavimus bei pagerinti savijautą“, – pasakoja gidė.
Ji vardija ir kitas Graikijos gamtos dovanas akims ir kūnui. „Turime laukinių ir spalvotais akmenėliais nusėtų paplūdimių, kurie veikia kaip puikiausias masažas. Krištolo skaidrumo vanduo supa salos pušynus, tarpeklius bei urvus, šaltiniuotus ežerus ir kriokliukus. Kraštovaizdžio įvairovė Evijoje – tiesiog kvapą gniaužianti“, – dalijasi gidė.
Dalis Evijos teritorijos priklauso ir „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui – senuose miškuose gausu vertingų rūšių: auga įvairūs grybai, salą vagoja paukščių migracijos takai. Evija taip pat garsėja lietuvio širdžiai brangiu medumi, kurio čia gausu iš eglių ir pušų.
„Asmeniškai patyriau – šioje aplinkoje tikrai džiaugiasi siela ir kūnas“, – džiaugiasi K.Rinkevičiūtė.
Turistinė, bet ne masinė
Gidė pasakoja, kad patys graikai salos labai reklamuoti nesistengia – nes nori joje ilsėtis ir patys – ypač atėniečiai. „Viskas čia – kaip savų-saviems. Kadangi turizmas Evijoje nėra toks masinis, tai teigiamai veikia ir kainas“, – teigia ji.
Pasak Kristinos, pažintiniam turizmui Evija tinkama ištisus metus. Per patį sezono piką – nuo birželio iki rugsėjo – sala labiausiai tiks trokštantiems pasimėgauti viešbučiais, baseinais, vyno ir maisto degustacijomis.
„Kad ir kurį metų laiką pasirinktumėte, Evijoje būsite svetingai priimti ir pamaitinti iš širdies. Tradicinis Graikiškas maistas – ant žarijų kepama mėsa kalnų tavernose, didžiuliai prisirpę pomidorai, kitos šviežios daržovės, rankų darbo pasta, meze užkandukai, sūriai ir graikiška duona su tyru alyvuogių aliejumi. Čia pinasi geriausios Viduržemio jūros kulinarinės tradicijos, kuriomis žavimasi pasaulyje“, – pasakoja K.Rinkevičiūtė.
Gidė saloje siūlo susipažinti ir su kultūros paminklais: pilimis, vienuolynais, bažnyčiomis ir kt. Besidominčių archeologija čia laukia muziejus, kuriame demonstruojamos 6 mln. metų senumo žinduolių fosilijos. Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai džiaugsis kokybiškais pėsčiųjų ir dviračių takais, alpinizmo trasomis ir snieguota Dirfi kalno viršūne. Evijos gamta galima pasigrožėti ir jodinėjant žirgais, plaukiojant valtimis, žvejojant ar buriuojant jachta.
„Galimybės yra labai plačios, todėl sudaryti įvairius ir turiningus maršrutus Evijoje – vienas juokas. Pagrindinis mano tikslas, kai tai darau – pasiekti, kad grįžę į Lietuvą keliautojai galėtų pasakyti – „buvau Graikijoje ir žinau, kuo kvėpuoja ir gyvena graikai“. Čia tikrai gali suprasti, kokia buvo senovės ir viduramžių Graikija bei kokia ji yra šiandien“, – sako gidė Kristina.