Apie šią salą, iki kurios 2,5 valandos laivu nuo Balio, buvome girdėję daug, bet ankščiau Balis vis suvalgydavo laiką, tad šį kartą pagaliau pasiryžtame apsilankyti, rašo „Kelionės planas“. Nuostabaus žydro, perregimo vandens ir balto smėlio saloje nusprendėme praleisti keturias paras. Kaip ir daugumoje Pietryčių Azijos šalių, nakvynę galima rasti pagal norimą komforto lygį. T.y. nuo itin pigiai iki labai brangiai. Mes pasirenkame bungalow tipo namelį su privačiu kiemu, visais patogumais ir pusryčiais. Už labai tvarkingą stogą virš galvos mokame kiek mažiau nei 30 Eur dviems.
Gili salos priklauso taip vadinamai Balio sesei Lombok salai. Be Trawangan, viena paskui kitą išsidėsčiusios Gili Air ir Gili Meno salos. Šios dvi gerokai mažesnės ir ramesnės. Mes atvykome neturistiniu sezonu ir dar per Ramadaną, tad vakarėliais garsėjančioje Trawangan saloje buvo ramu.
Kita vertus, čia labai populiarus „pub crawling“ pasilinksminimo būdas (kai eini iš baro į barą su viena didele kompanija). Šiems užsukus į barą, nuo jų riksmo ir „kultūros lygio“ kartais nebejauti savo kvėpavimo, tad sezono metu čia turėtų būti vienas milžiniškas vakarėlis. Smagu, kad jie bare užsibūna vos vienam gėrimui, tad po akimirkos bare įsivyrauja prieš tai buvusi ramybė.
Visą Gili Trawangan salą apeiti ratu užtrukome kiek daugiau nei valandą. Pagrindinis salos veiksmas koncentruojasi vos 2 km ilgio gatvės atkarpoje. Saloje nėra jokių mašinų. Pagrindinė transporto priemonė čia arklio tempiami vežimai, dviračiai ir elektriniai motoroleriai (čia jau tokia prabangesnė transporto priemonė, tad jų tikrai labai nedaug). Mums neprireikė nei vienos iš jų, viską lengvai įveikiame savo kojomis.
Įdomus dalykas, kad saulėtekį galima stebėti vienoje salos pusėje, o perėjus įstrižai salą (~20 min pėsčiomis) vakare galima pasimėgauti ir saulėlydžiu. Didelė dalis krantinės nusėta gultais. Dažnai tai būna viešbučio teritorija, tačiau naudotis gali visi. Mokesčio nėra, tačiau privalai nusipirkti kokį nors gėrimą iš baro, kuriam priklauso gultų zona. Mūsų akimis tai puikus modelis, tad vis pasilepindavome šviežiai spaustomis ananasų sultimis.
Asmeniškai mums, ne itin mėgstantiems kepti ant saulės ir nieko neveikti, sala pasirodė kiek nuobodoka, tad po poros dienų jau norėjosi kažkur judėti toliau. Saloje lengva sutikti tuos pačius žmones, nes visi ir būriuojasi tuose poroje kilometrų. Iš pramogų verta paminėti nardymą, pasiplaukiojimus laivu bei irklentes. Paskutines išbandėme ir netgi sėkmingai priplaukėm prie didžiulio jūrų vėžlio. Vienaip ar kitaip salos vaizdai tikrai verti kompiuterio darbalaukio fono!
Atskirai noriu paminėti ir kelias puikias vietas vakarienei. Tiesa, jos nėra susijusios su Pietryčių Azijos ar Indonezijos virtuve (jų čia ant kiekvieno kampo).
Indų restoranas „Pesona Restaurant & Sheesha Lounge“. Kiekvieną kartą Azijoje stengiuosi užsukti pavalgyti ir indiško maisto, kurį jau keleri metai esu labai pamėgęs. Užsisakiau savo mėgstamą tikka masala su naan duona. Tiesa, būtina pasakyti, jeigu norite europietiškai aštriai. Net ir taip pagamintas maistas buvo tikrai pakankamai aštrus.
Maistas buvo tikrai tobulas, aplinka ir aptarnavimas – puikūs. Nors šią vietą atradome visiškai atsitiktinai, labai džiaugiamės, kad tai įvyko pačioje pradžioje, tad pavyko apsilankyti ir dar kartą. Abu kartus šioje vietoje sutikome tą pačią indų šeimą, tad, manau, geras ženklas pavalgyti ten, kur valgo ir patys indai.
Kitą vietą rekomendavo mūsų nakvynės vietos darbuotojas – tai italų picerija „Regina Pizzeria Gili Trawangan“. Skirtingai nei indų restoranas – ši vieta jau buvo kiek giliau saloje, ir ją surasti buvo kiek sudėtingiau. Atskirai verta paminėti, kad dirba jie tik nuo 17 valandos. Nors picerija neatrodo labai ištaiginga, tiesiog paprasta kavinė, tačiau žmonių čia pilna. Kainos čia tiesiog neįtikėtinai geros – už mūsų mėgstamą didelę krosnyje keptą Margaritą sumokėjome 55000 rupijų (~3,40€). Jos visiškai užteko mums dviem, o skonis tikrai vau… Tarp kitko, tai 9 vieta pagal „TripAdvisor“ reitingą Gili Trawangan.
Nors su maistu tai nesusiję, tačiau, jeigu mėgstate regio muziką – „Sama sama reggae bar“ – geresnės vietos nerasite! Kiekvieną vakarą čia groja puikūs muzikantai.
Atskiros vietos neminėsiu, bet indoneziečių virtuvės kavinių saloje pilna. Čia ant kiekvieno kampo galima mėgautis tradiciniais satay iešmeliais su jūros gėrybėmis.
Tokie mūsų įspūdžiai iš Gili Trawangan salos. Sėdame į laivą ir judame į kitą salą Indonezijoje.
Daugiau įspūdžių iš kelionių rasite:
Tinklaraštis: https://kelionesplanas.lt/
Facebook: https://www.facebook.com/kelionesplanaslt
Instagram: https://www.instagram.com/kelionesplanas
