Radome patogius skrydžius per Singapūrą. Buvome girdėję, kad tai įspūdingas miestas-valstybė, tačiau apie šalį žinojome mažai. Pradėjus domėtis, nustebino ypatingai griežti Singapūro įstatymais. Tikriausiai jau daugelis esame girdėję, kad į šią šalį draudžiama įsivežti kramtomąją gumą, išskyrus turint gydytojų paskyrimą.
Pažeidus draudimą gali grėsti metai kalėjimo ir bauda iki 5000 Eur. Viešajame transporte draudžiama valgyti ir gerti (netgi vandenį), o bauda siekia iki 500 Eur. Už kai kurių rūšių narkotikų vartojimą gresia mirties bausmė. Singapūre galima gauti didelę baudą ar būti nuplaktam rykšte ir už mažesnius, keistesnius draudimus, pavyzdžiui, dainavimą viešoje vietoje, nenuleistą vandenį tualete ar balandžių šėrimą.
Už kai kurių rūšių narkotikų vartojimą gresia mirties bausmė.
Nepaisant to, Singapūre gyvena laimingiausi žmonės visoje Azijoje ir singapūriečiai pagal laimės indeksą kasmet papuola į laimingiausių žmonių dešimtuką Žemėje.
Pasiskaičius apie galybę įvairiausių draudimų, galvojome, kad turėsime stebėti kiekvieną savo žingsnį, tačiau mėgautis atostogomis Singapūre buvo lengva. Begalės draudimų sukūrė ypatingai tvarkingą miestą, kuriame nerasi nei šiukšlelės, nei duobelės. Visa supanti aplinka atrodo idealiai tvarkinga.
Atskridus labai nustebino Singapūro oro uostas. Keliautojai juokauja, kad vien dėl jo verta aplankyti šią šalį. Įspūdingas krioklio tipo fontanas, tropinių augalų miškas, gausybė pramogų, netgi baseinas ir kino teatras neleidžia oro uoste nuobodžiauti. Ne veltui daug metų iš eilės jis išrenkamas geriausiu pasaulio oro uostu.
Singapūras apskritai paskendęs žalumoje. Pastatų išorėje, ant stogų įrengti parkai ir gėlynai, kiekvienas laisvas plotelis užsodintas. Deja, laisvo ploto Singapūras turi labai mažai. Jie pila sausumas jūroje, kad bent kiek padidintų savo teritoriją. Norint turėti nuosavą namą šioje šalyje neužtenka būti milijonieriumi, turi būti milijardierius. Ir čia nekeista, kad į butą dangoraižyje liftu pakyli su savo automobiliu, o garažas įkurtas 30 aukšte.
Žymiausias Singapūro rekvizitas – super-medžiai (Gardens by the Bay). Vakarais prie super-medžių vyksta Sodo rapsodija – šviesų ir muzikos šou. Super-medžiai ima šokti degdami skirtingomis spalvomis. Reginys labai įspūdingas. O dieną tarp super-medžių nutiestu taku galima pasižvalgyti į miestą iš aukštai. Gardens by the Bay parke įkurti ir du žiemos sodai – Gėlių kupolas ir Debesų miškas. Juose galima pasimėgauti augalų įvairove ir vienu aukščiausių pasaulyje patalpose įkurtu 35 m kriokliu.
Jie pila sausumas jūroje, kad bent kiek padidintų savo teritoriją.
Kameros objektyve dažnai atsiduria ir pasaulio stebuklu laikomas Marina BaySands viešbutis – 55 aukštų, trijų bokštų pastatas su laivo imitacija viršuje, vadinamu Padangių parku (Skypark). 240 m aukštyje viršutiniame denyje įrengtas didžiausias pasaulyje begalybės baseinas (Infinitypool).
Laivo priekyje, kairėje pastato pusėje – apžvalgos aikštelė. Tai įspūdingiausias Singapūro lankytinas objektas. Į ją pasikelti nusprendžiame pradėjus temti, kad spėtume pamatyti Singapūrą ir prieblandoje, ir apšviestą tamsoje. Vaizdas nepakartojamas – jūroje matosi šimtai laivų, laukiantys įplaukimo į uostą, super-medžių rapsodija, šokantys fontanai ir spindintis miestas.
Tačiau kurgi tie orangutanai? Susipažinę su Singapūru, po kelių dienų, išskrendame į Malaizijai priklausančią Borneo salos dalį, kurioje įkurtas šių nykstančių gyvūnų rezervatas. 1957 m. įkurtame Semenggoh rezervate prižiūrimi orangutanai, kurie buvo sužeisti, netekę tėvų ar laikyti nelaisvėje. Jie mokomi savarankiškai maitintis ir rengiami gyvenimui laisvėje. Dėl masiškai kertamų miškų, orangutanai yra nykstanti rūšis, turinti net 97 proc. į žmogaus panašų DNR.
Orangutanus galima pamatyti jų maitinimo laiku du kartus per dieną – ryte ir po pietų. Pakeliui iki rezervato ant kelio sutinkame mirtinai pavojingą, egzotiškos salotinės spalvos gyvatę, stebime tropinius augalus – bananmedžius, bambukus ir orchidėjas.
Susirinkusius pasitinka gidas, papasakoja apie rezervato gyventojus ir paprašo maitinimo platformose tylos. Mums tikrai pasisekė, nes orangutanai susirinko pasimaitinti ir mes galėjome ilgai juos stebėti. Patelė atėjo su mažu orangutaniuku, jie be paliovos karstėsi ant šalimais įrengtų virvių, valgė bananus ir kitus vaisius.
Mums tikrai pasisekė, nes orangutanai susirinko pasimaitinti ir mes galėjome ilgai juos stebėti.
Semenggoh parke šiuo metu gyvena 17 orangutanų, kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 52 metų. Keturi orangutanai buvo išgelbėti, visi kiti yra jų palikuonys. Kiekvienas orangutanas turi vardą ir savo istoriją. Vyriausia orangutanė Seduku jau tapusi senele. O rezervato alfa patinas Ričis – 42 metų orangutanas prižiūrėtojų vadinamas didžiuoju bosu (big boss).
Borneo krokodilų ferma Saravake
Keliaudami po Borneo salą susipažinome su pavežėju, kuris pasiūlė mums parodyti įdomiausias vietas. Jis papasakojo, kad dažnai po potvynių krokodilai lieka gyventojų kiemuose, puola žvejų tinklus su žuvimis, kasmet nuo šių grobuonių nukenčia ne vienas gyventojas. Todėl dalis pagautų krokodilų keliauja į fermas, kur auginami lyg zoologijos sode.
Į vieną tokią fermą Saravake mus ir nuvežė. „Jong‘s crocodile farm & zoo“ įsikūręs nedidelis zoologijos sodas su Borneo saloje sutinkamais laukiniais gyvūnais ir labai daug krokodilų. Fermoje vyksta krokodilų maitinimai, kurių stebėjimas buvo unikali patirtis.
Virš vieno iš ežeriukų, kuriuose knibžda krokodilų, ant virvių pakabinami mėsos gabalai ir stumiami virš tykančių grobuonių. Nusitaikę jie šoka į viršų ir bando nusikabinti ėdesį nuo virvės. Prižiūrėtojai lengvai mėsos neatiduoda ir judina virves. Kaskart aiškiai girdi, kaip susitrenkia dantys, jei mėsa iš nasrų išslysta.
Šioje fermoje buvome patikinti, kad gyvūnai nėra išnaudojami dėl pramogos.
Šioje fermoje buvome patikinti, kad gyvūnai nėra išnaudojami dėl pramogos, kaip, pavyzdžiui, Tailande, kur apsvaigintiems krokodilams į nasrus šou metu žmogus kiša galvą. Saravake jiems sukuriamos tinkamos sąlygos gyventi, maitinimas imituojant laukinės gamtos išlikimą, kai grobį nuo virvės turi susimedžioti patys. Taip pat ši krokodilų ferma ir zoologijos sodas yra vienas iš septynių Malaizijoje registruotų pagal Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES).
Išlikimo sala, driežai varanai ir maudynės vulkaniniame purve
Paskutinei dienai Malaizijoje pasirinkome Pulau Tiga negyvenamos salos turą su maudynėmis vulkaniniame purve. Negyvenama išlikimo sala Pulau Tiga išgarsėjo per TV projektą „Survivor“, filmuotą 2001 m. Sala susiformavo XIX a. po ugnikalnio išsiveržimo ir yra viena jauniausių Malaizijos salų. Joje nėra nuolatinių gyventojų, tik turistai, kurie sezono metu gali pakrantėje apsistoti mediniuose nameliuose nakčiai ar dviems. Šioje saloje galima iš tiesų pamatyti laukinę gamtą.
Anksti ryte išplaukėme link Pulau Tiga. Plaukti turėjome apie 2,5 val. atviroje jūroje laiveliu, talpinančiu apie 20–30 žmonių, o oras buvo labai prastas. Vos nutolus nuo kranto prasidėjo stiprus bangavimas. Laivui leidžiantis nuo bangos, sekanti banga būdavo tokio aukščio, kad per priekį užliedavo laivą vandeniu. Kiekvienos bangos smūgis būdavo toks stiprus, kad pašokdavau nuo suolo tikriausiai pusmetrį. Tad kelionė iki salos buvo labai nejauki ir neraminanti. Bet po labai ilgų dviejų valandų išlipome Pulau Tiga krante.
Ir keliauti čia tikrai buvo verta, tai viena įsimintiniausių kelionių patirčių. Iš pakrantės mums parodė taką per džiungles iki vulkaninio purvo baseino. Besidairydami aplink, kilometrą įveikėme greitai ir priėjome šios kelionės labiausiai lauktą pramogą. Dugno nebuvo matyti, tik kai kur įtemptos virvės, padedančios įlipti į purvo baseiną.
Drąsiausias narys pirmasis nėrė į purvo vonią. O visgi čia giliau nei tikėjomės, dugnas lyg dumblas, kur sminga kojos. O tarp pirštų nuolat jauti prikritusius lapelius, šakeles iš aplinkui esančių džiunglių. Purve esančios dujos labai kelia į viršų, todėl lengva laikytis paviršiuje. Gali išsitiesus gulėti ant nugaros be jokių pastangų. Tik išlipus reikia žingsniuoti beveik kilometrą iki paplūdimio, kur galima panirti į jūrą ir nusiplauti purvą. Nuotraukos ir patirtis čia išsimaudyti buvo verti tokios gąsdinančios kelionės jūra.
Purve esančios dujos labai kelia į viršų, todėl lengva laikytis paviršiuje.
Vulkaninis purvas turi daug vertingų mikroelementų, todėl dažnai naudojamas medicinoje gydymo tikslais, ne tik odos pažeidimams, bet ir vidaus ligoms. Tokio purvo galima rasti 26 pasaulio šalyse. Kol mes džiaugėmės laukiniu SPA džiunglių viduryje, laivo įgula mums šviežiai paplūdimyje ant laužo kepė krabus, žuvis, vištieną ir kitas gėrybes. Vos užuodus maisto kvapą iš salos gilumos prie mūsų pavėsinės pradėjo rinktis varanai – kelių metrų ilgio driežai. Didesni ir mažesni atšliaužė šeši. O įgula juos vaišino vištos sparneliais.
Apibendrinant Malaiziją reikėtų pasakyti, kad čia galima pamatyti daug egzotiškos, laukinės gamtos, o kainos tikrai draugiškos keliautojams. Mėgstantiems ramų poilsį yra balto smėlio salų, tačiau jos ne tokios įspūdingos kaip kaimyniniame Tailande. Taip pat Malaizija yra musulmoniška šalis, kurioje bikiniai paplūdimyje nėra tinkamiausia apranga.
Šiuo metu mano kelionių žemėlapyje aplankytos 36 šalys. Apie daugelį jų pasakoju savo tinklaraštyje www.keliaukzuikiu.lt ir instagrame paskyroje Keliaukzuikiu. Malaizija tapo viena įspūdingiausių krypčių dėl laukinės gamtos, o Singapūras – gražiausias aplankytas pasaulio miestas.
Kviečiame dalyvauti konkurse „Menas keliauti. Menas patirti“, kurį organizuoja LITEXPO paroda ADVENTUR kartu su keliautojais ir nuotykių ieškotojais Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi.
Keliaujate, atostogaujate, ieškote nuotykių, ar įdomiai leidžiate laiką kartu su draugais ar šeima? Siųskite savo nuotraukas, dalinkitės istorijomis ir kiekvieną savaitę laimėkite parodos ADVENTUR partnerių prizus. Visi konkurso dalyviai varžysis dėl pagrindinio konkurso prizo - kelionės į Ispaniją įsteigto „Tour Spain“ kartu su „Kelionių Akademija“, kurios nugalėtojas bus paskelbtas sausio 27 d. Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių šou metu.
