Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gintaro suvenyrų prekybininkus gelbsti tik valstybės parama

Vienas labiausiai nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės nukentėjusių verslų yra suvenyrų prekyba. Verslininkai skaičiuoja, kad neteko apie 80-90 proc. pajamų iš užsienio turistų, o šiek tiek išaugęs vietinių žmonių pirkimas verslų negelbėja. Išgyventi padeda tik tikslinė valstybės parama.
Suvenyrų prekyba Palangoje
Suvenyrų prekyba Palangoje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Bendrovės „RMD linija“, valdančios „Autentic“ prekė ženklo parduotuvę Klaipėdoje ir Vėtrungių galeriją Juodkrantėje, vadovas Remigijus Žadeikis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad praėjusią vasarą prekyba buvo pagyvėjusi porą mėnesių, tačiau palyginti su 2019 metais apyvarta krito net 75 procentais.

„Jei skaičiuotume pajamas, gaunamas iš užsienio turistų, tai jos sumažėjo apie 85-90 procentų. Per vasarą savo parduotuvėse matėme vieną kitą vokietį, suomį“, – vardija R.Žadeikis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Suvenyrų prekyba Palangoje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Suvenyrų prekyba Palangoje

„Suvenyrų pardavimai yra smarkiai sumažėję. Žmonės nekeliauja, nėra sentimentų, o suvenyras yra emocinis dalykas. Suvenyras yra ne pirmo būtinumo prekė, ne greito apyvartumo. Galų gale daugiausia būdavo parduodama mažose specializuotose parduotuvėse, dažniausiai ne Lietuvos turistų lankomose vietose. O tų turistų beveik nebeliko“, – Eltai kalbėjo Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacijos generalinis direktorius Aldas Kikutis.

„Prekybininkai ir suvenyrų gamintojai, kurių veikla šiek tiek diversifikuota, šiuo metu bando išgyventi, o mažesni, dažniausiai dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, priversti užsidaryti ir ieškoti naujo darbo“, – sako A.Kikutis.

Gelbėja valstybė

„Jei ne valstybės parama, tai dabar jau nebebūtų apie ką kalbėti, – sako R.Žadeikis. – Gelbėjo tiek prastovų kompensavimas, tiek mokėjimų bankams atidėjimas, tiek subsidijos už ankstesniais metais sumokėtus mokesčius. Sezono metu papildomai priimdavome iki 8 žmonių, šiemet – nė vieno. Minimaliai pavyko išsaugoti tik suvenyrų iš gintaro gamybą. Gaminame savo reikmėms iš sandėlio žaliavos, o tekstilės pirkimą iš partnerių sumažinome net 90 procentų.“

Pasak jo, pačią įmonę gelbėja dar ir tai, kad šalia yra vystomas apartamentų nuomos uostamiestyje verslas, kur šiuo metu pavyksta uždirbti ne iš turistų, o iš Klaipėdos įmonių darbuotojų apgyvendinimo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Suvenyrų prekyba Palangoje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Suvenyrų prekyba Palangoje

Be valstybės paramos neišgyventų ir tris gintaro muziejus ir galerijas Vilniuje bei Nidoje įkūręs Kazimieras Mizgiris.

„Situacija yra sunkiai apibūdinama, galerijos uždarytos, parduotuvės uždarytos, perėjau per Vilnių – visiškai tuščia, net šiurpas nukratė. Jei per savaitę pas mus užsuka 5 žmonės su kokiu svečiu pažiūrėti, kaip atrodo gintarai, tuo viskas ir baigiasi, – liūdną paveikslą piešia K.Mizgiris. – Svarstome ar verta toliau dirbti, nes reikia išlaikyti žmones, mokėti jiems atlyginimus.

Veikla šiandien ne nulis, o juodas minusas. Valstybė pamoka už prastovas, tai dar žmonių neatleidžiam.

Ačiū Dievui, kad patalpos yra nuosavos ir nereikia nuomos mokesčio mokėti, tai kažkiek gelbsti.“

Neringoje parduoda daugiau

Pasak K.Mizgirio, Nidoje muziejus-galerija dar šiek tiek juda. Vasarą buvo žmonių, savaitgaliais atvažiuoja. Pavyksta parduoti šiek tiek bilietų, pasakojama gintaro istorija, vyksta moksleivių ekskursijos.

Situacija yra sunkiai apibūdinama, galerijos uždarytos, parduotuvės uždarytos, perėjau per Vilnių – visiškai tuščia, net šiurpas nukratė.

„Bent už elektrą pavyksta susimokėti, kiek dar tempsim, sunku pasakyti, yra dešimt darbuotojų, gerai, kad jie supratingi, realiai vertina situaciją, nesinori jų atleisti, – sako K.Mizgiris. – Belieka laukti, kada atsiras skiepai nuo viruso, kada prasidės judėjimas, tada ir mes atsigausim, dabar gyvename iš santaupų, gintaro beveik neperkame, turime sukaupę iš anksčiau.“

Vakarų ekspreso nuotr. /Kazimieras Mizgiris
Vakarų ekspreso nuotr. /Kazimieras Mizgiris

Pasak R.Žadeikio, jo įmonės situaciją taip pat šiek tiek gelbėjo prekyba Neringoje Vėtrungių galerijoje, kur tikrai jautėsi turistų, daugiausia lietuvių, srauto augimas, tačiau vis tiek, palyginti su ankstesniais metais, ir čia pajamos krito 65 procentais, nes lietuviai anksčiau nebuvo pagrindiniai pirkėjai.

Niša internete

Elektroninės parduotuvės „G-amber“ įkūrėja Guoda Petkevičiūtė sako, kad suvenyrais ir gintaro dirbiniais prekiauja tik internete.

„Nuo karantino pradžios statistiškai prekyba pradėjo gerėti, negaliu pasakyti, ar tai tiesiogiai susiję su pandemija, nes verslas yra dar naujas, tik treti metai, nuolat didiname įdirbį, todėl augimas gali būti ir natūralus. Tačiau tikėtina, kad mažiau išeidami iš namų žmonės daugiau perka internetu, – sako G.Petkevičiūtė. – Pagrindiniai mūsų pirkėjai yra tautiečiai, gyvenantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.“

Pasak jos, šiandien verslą ji vysto viena, dirba pagal individualios veiklos pažymą, bendradarbiauja dar su keliais gintaro ir suvenyrų versle savarankiškai dirbančiais žmonėmis. Nors artimiausiu metu didesnių plėtros planų neturi, tačiau ateityje galvoja apie prekybą ir kitose rinkose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Suvenyrų prekyba Palangoje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Suvenyrų prekyba Palangoje

Elektroninę parduotuvę taip pat turintis „Autentic“ savininkas R.Žadeikis nemano, kad jo versle tai galėtų būti rimta alternatyva realioms parduotuvėms.

„Elektroninės prekybos pardavimo augimo nepastebime, bet į ją labai ir nesikoncentruojame, nes šioje srityje yra labai didelė konkurencija“, – sako R.Žadeikis.

Gintarą reikia matyti gyvai, jį liesti.

K.Mizgiris net nesvarsto galimybės keltis į internetinę erdvę.

„Mes esame muziejus-galerija, šiek tiek kitokia pakraipa, be to, gintarą reikia matyti gyvai, jį liesti“, – įsitikinęs K.Mizgiris. Jo netenkina ir internetinei prekybai būdinga gintaro dirbinių ir suvenyrų kainodara.

„Dabar esame susiplanavę iš rezervų išgyventi iki kitų metų vasaros, o toliau labai tikimės, kad situacija pasikeis ir viskas pradės grįžti į senas vėžes“, – optimizmo nepraranda R.Žadeikis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?