Radinio išmesti nekilo ranka
Visa istorija prasidėjo dar prieš trejus metus, 2017-ųjų gegužę. Vilniaus oro uosto keleivių terminale Ernestas Petrenko, Aviacijos saugumo skyriaus specialistas, rado vaiko piešinių pilną segtuvą. Vienintelė užuomina apie jų savininkę – ant kai kurių darbų užrašytas vardas „Goda“.
Dėl pamestų daiktų niekas nesikreipė, E.Petrenko pats mėgino įvairiais būdais surasti piešinių savininkę, tačiau mėnesiai bėgo be rezultato. Vilniaus oro uoste palikti daiktai pagal įprastą tvarką saugomi 6 mėnesius, o tuomet mažaverčiai utilizuojami, o brangesni perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Ernestui visgi radinio naikinti nekilo ranka, ir vaiko piešiniai buvo saugojami kelerius metus jo asmeniniame itin svarbių dokumentų archyve. „Jų turinys buvo neįprastas – dažniausiai pametami dokumentai, užrašai. O čia buvo pilnas segtuvas, kuriame buvo įamžinta keleivio jaunystė. Nusprendžiau, kad tai nėra tiesiog makulatūra, ir norėjau išsaugoti šiuos piešinius“, – antradienį oro uoste kalbėjo E.Petrenko. Tai iš dalies lėmė ir nostalgija – jis prisiminė, kaip vaikystėje jo piešinius vertindavo tėvai, kokie jie buvo brangūs.
Ilgai bandęs surasti mažąją dailininkę savo jėgomis, jis šia istorija pasidalijo su Lietuvos oro uostų atstovu žiniasklaidai Tadu Vasiliausku, ir jie nusprendė surasti autorę pasinaudojant socialiniais tinklais. Po T.Vasiliausko žinutės feisbuke #GodaAtsiliepk, apie kurią rašė ir 15min, atsiliepė net keli kandidatai. Vieni atidžiau apžiūrėję darbus suprato, kad tai ne jų atžalų piešiniai, kitų kelionės datos nesutapo. Laimei, straipsnį pastebėjo ir mergaitės mama. Taip po dviejų savaičių nuo žinutės feisbuke atsirado trejus metus ieškota piešinių autorė.
Atostogos išpūtė iš galvos pamestus piešinius
Kol aštuonerių Goda šiek tiek susikuklinusi dar stovėjo prieš žurnalistus ir televizijos kameras, jos tėtis Aldas Glemža pasakojo, kad šeima labai džiaugiasi – tokią šviesią istoriją būtų smagu skaityti net apie kitus žmones, o čia juk pagrindinė herojė – dukra.
Situacija net ir kiek kurioziška – tėtis tik prieš kelias dienas tesužinojo, kad piešiniai buvo pamesti. Goda pati į kelionę į Kretą savarankiškai susidėjo savo asmeninius daiktus, o apie prarastus darbus pasakė tik mamai. „Kad tokie piešiniai buvo, sužinojau tik tada, kai man žmona parašė žinutę – „pasižiūrėk straipsnelį 15min, man atrodo, kad čia Godos piešiniai“, – prisiminė Aldas. Tik tada jis ir išgirdo, kad jie buvo pamesti vykstant į kelionę.
„O atostogos buvo tokios geros, kad pamiršom, jog pamiršom. Išsidūkom, ir išlėkė iš galvos tokie dalykai“, – su šypsena pasakojo mergaitės tėtis.
Išdrąsėjusi aštuonmetė sakė, kad ji taip pat darbus prisiminė tik tada, kai jai mama parodė straipsnį internete. Tačiau pamačius savo kūrinius prisiminimai iškart grįžo. Ji pasakojo, kad piešinius į kelionę panoro pasiimti dėl to, jog tais metais kaip tik baigė darželį, kur nupiešė dalį darbų. Visgi dauguma jų gimė namuose, čia jai daug padėdavo mama. Tėtis taip pat pirštu rodė į malūno piešinį – šis vaizdas gimė dirbant jiems abiems kartu.
„Visiems tėvams turbūt atrodo, kad jų vaikai labai gabūs, bet taip – Goda labai gabi. Ir labai gerai mokosi, ir muzikai gabi, ir piešimui. Tik viskam laiko nėra. Aš manau, kad laikui bėgant ji suras, ko tikrai nori“, – apie dukrą kalbėjo tėtis.
„Labai apsidžiaugiau“, – sakė mergaitė, paklausta, kaip jautėsi vėl išvydusi savo darbus. Apsipratusi su žurnalistų dėmesiu ji šypsojosi, džiaugėsi ir patirtimi oro uoste. Mergaitė pasakojo labai mėgstanti keliauti, nebijo net skristi lėktuvu, o mėgiamiausias jos atostogos būna ten, kur šilta ir galima maudytis.
Antrokė sakė kai kuriems draugams pasakojusi šią istoriją, bet jie ja nelabai tikėjo. Bet štai antradienį Vilniaus oro uoste buvo tarsi surengta pirmoji jis darbų paroda. Darbuotojai dalį piešinių iškabino ant sienų, kitus įteikė kaip dovaną. „Dabar jau piešinius saugosim“, – nusijuokė tėtis.
Goda atgavo ne tik piešinius, bet ir sulaukė dovanos – pažinties su aviacija. Mergaitės šeima bus pakviesta į turą po Vilniaus oro uostą. Asmeniškai T.Vasiliauskas padėkojo ir tiems, kurie labiausiai padėjo surasti mažąją dailininkę – 15min redakcijai įteikė savo paties akvarele tapytą darbą.
Paliktas buvo net katinas
E.Petrenko taip pat pasinaudojo proga atkreipti dėmesį, kad oro uoste pamestus ir rastus daiktus yra nesunku atgauti. „Juos registruojame pamestų daiktų sistemoje ir saugome šešis mėnesius. Jei keliaujate ir pametėte kažkokį daiktą – dėl streso, kas yra natūralu, tai galite kreiptis į oro uostą. Sistemoje bus patikrina, ar rastas toks daiktas, o jei rastas, galėsite atvykti jo identifikuoti“, – pasakojo Aviacijos saugumo skyriaus specialistas.
Anot T.Vasiliausko, kas mėnesį trijuose Lietuvos oro uostuose randama apie 200 daiktų. „Daugiausiai tai yra smulkūs daiktai – elektronika, tokia kaip ausinės, šalikai, pirštinės. Didžiosios dalies savininkai atsiranda iš karto, piniginę ar dokumentus perduodame policijai, šeimininkus irgi tuomet nesunku surasti. O šiuo atveju buvo visiškai kita situacija“, – pabrėžė Lietuvos oro uostų atstovas.
Kaip vieną keistesnių istorijų T.Vasiliauskas prisiminė paliktą augintinį – prieš maždaug metus prie laipinimo vartų buvo paliktas gyvas katinas, nes šeimininkė neturėjo reikiamų skrydžiui dokumentų.
„Ji tiesiog paliko dėžutę su katinu oro uoste, o kitą dieną paskambino ir paprašė palaikyti gyvūną, sutvarkyti reikiamus dokumentus, nes žada grįžti iš užsienio ir pasiimti. Mes, savanoriškai padedant kolegoms, radome laikiną globą katinėliui, buvo sutvarkyti reikiami dokumentai, o šeimininkė visgi sugrįžo atsiimti augintinio po kelių mėnesių“, – pasakojo oro uosto atstovas.
Nemažai daiktų lieka ir prieš saugumo patikrą, tačiau dažniausiai jie ne pametami, o sąmoningai paliekami, nes juos draudžiama pasiimti į rankinį bagažą. Gruodį iš tokių daiktų Vilniaus oro uosto darbuotojai net sukūrė „eglę" – ji išaugo iš žirklių, žiebtuvėlių, peilių ir šovinių tūtelių.
