Dvi pastarąsias vasaras 21-erių Vaidas praleido Graikijos saloje Kretoje, kur dirbo animatoriumi 5 žvaigždučių viešbutyje. Darbo pasiūlymą jis gavo Lietuvoje. Darbuotojų viešbučiams (animatorių, barmenų, padavėjų ir kt.) Graikijoje, Ispanijoje, Kipre jų atstovai ieško kasmet.
Svarbiausi kriterijai, anot Vaido, norint gauti tokį darbą – kalbų mokėjimas ir komunikabilumas. Privalumas – ir studijos turizmo srityje. Vaidas šią specialybę studijuoja Kauno kolegijoje.
Vaikinas juokaudamas sako mokantis 2,5 kalbas: laisvai bendrauja lietuviškai ir angliškai, o rusiškai – tik supranta. Tačiau tiek užtenka.
„Iš esmės animatoriais gali dirbti net ir angliškai nemokantys žmonės. Pirmaisiais mano darbo metais Kretoje viešbutyje buvo italų, kurie gal net mokyklos nebaigę ir pirmas dvi savaites kalbėjo tik itališkai. Vėliau išmoko angliškai“, – sakė lietuvis.
Žinoma, nuo to, kiek patirties ir sugebėjimų turi, priklauso ir mėnesinė alga, kuri gali svyruoti nuo 400 iki 3000 eurų į rankas. Pragyvenimo išlaidos darbuotojams nekainuoja – viešbutis įsipareigoja jiems suteikti ne tik gyvenamąją vietą, bet ir maitinimą (tris kartus per dieną). Tiesa, nors dirba 5 žvaigždučių viešbutyje, patys animatoriai gyvena kuklesnėje aplinkoje. Dažniausiai – vadinamuosiuose „bunkeriuose“, apatiniuose aukštuose, rūsyje esančiuose kambariuose be langų.
„Tačiau turime oro kondicionierius!“ – problemos dėl itin paprastos gyvenimo aplinkos nekėlė Vaidas.
Iš tiesų būti savo kambariuose animatoriai nelabai turi laiko. Čia grįžta tik pernakvoti arba nusnūsti dieną. „Oficialių darbo valandų nėra, tačiau paprastai jos gali būti ir 12–16 val. Kartais – ir 20 val.“, – pasakojo Vaidas.
Pasak jo, animatorių darbo laikas mažai priklauso nuo konkrečios veiklos.
„Paprastai Graikijos viešbučiuose būna sporto, fitneso, vaikų animatoriai. Tačiau net jei tu esi sporto animatorius, dalyvauji vakarinėje programoje – pasirodymuose. Kiekviena diena mums prasideda nuo 6.30–7 val., kada būna šokių repeticija“, – pasakojo animatoriumi Kretoje du sezonus dirbęs Vaidas.
Ar būtina mokėti šokti? „Svarbu ritmą jausti. Tiems, kurie nejaučia, duodamas kitas darbas – filmuoti, junginėti skaidres arba tiesiog ploti“, – juokėsi pašnekovas.
Jis neslėpė, jog tai, ką mato turistai, atvykę į viešbutį ir užkalbinti paslaugių animatorių, ir realus jų darbas skiriasi kaip diena nuo nakties.
Dirbame sunkiai, nors turistams turbūt atrodo, kad mes nieko neveikiame: truputį pažaidžiame, pasportuojame, pašokame, bendraujame ir ilsimės. Tačiau taip nėra, – sakė Vaidas.
Mažai miego, daug veiklos – ištveria ne visi
Anot du sezonus Kretoje dirbusio lietuvio, sunkiausios pirmos 15 dienų. Tuomet organizmas arba prisitaiko, arba darbuotojas iškeliauja namo.
„Jeigu prasimuši, nebereikia miego“, – juokiasi pašnekovas, prisipažinęs, kad sunkiausia jam buvo ne ilgos darbo valandos.
„Nepaisant to, kad esu bendraujantis, pas mus Lietuvoje nėra įprasta prieiti prie nepažįstamų žmonių ir imti bendrauti. O ten turėjau tai daryti nuolat – užkalbinti viešbučio svečius ir siūlyti jiems pramogauti: žaisti stalo tenisą, tinklinį, dalyvauti mankštose, eiti žiūrėti programos ir panašiai“, – neslėpė animatorius.
Vaidas juokavo, kad visi animatoriai turi triukų, kurie padeda įkalbinti turistus eiti pramogauti. „Jeigu viešbutyje matote gerai atrodantį vyruką ar merginą, kurie šypsosi ir eina jūsų kalbinti, bet nenorite nieko veikti, iš karto sakykite jiems: „Ačiū, ne.“
Žinoma, išbandyti animatorių siūlomas veiklas verta, juolab kad paprastai jos įskaičiuotos į atostogų paketo kainą. Taigi, papildomai nekainuos.
Draugiškiausi turistai – britai
Vis dėlto ne visi turistai mėgsta per atostogas judėti. Kai kuriems užtenka tik tingiai gulėti prie baseino ir mėgautis „viskas įskaičiuota“ meniu. Tarp tokių – nemažai lietuvių. Apie tautiečius, atostogaujančius Graikijos viešbučiuose, Vaidas pasakoja nenoriai.
„Koks 60 proc. jų yra tokie, kad man gėda, jog ir pats esu iš Lietuvos. Kadangi nusiperka „viskas įskaičiuota“ pasiūlymą, kone visas atostogas praleidžia neblaivūs. Buvo atvejų, kai bandė eiti į privatų baseiną. Kai neleidau, supyko. Paaiškinau, kad šis baseinas skirtas žmonėms, įsigijusiems brangesnį kelionės paketą, todėl jiems ten negalima. Tačiau lietuviai toliau veržėsi. Nepadėjo net aiškinimai, kad man bus blogai, jei jie po mano įspėjimo ten toliau bandys patekti“, – pasakojo Vaidas.
Jis prisiminė ir atvejį, kai poilsiautojai iš Lietuvos su juo bendravo rusų kalba, nors tarpusavyje kalbėjosi lietuviškai ir žinojo, kad jis – lietuvis.
Graikiją mėgsta ir kitų šalių turistai. Ar ir jie turi kokių nors išskirtinumų? Pasak Vaido, taip. Rusus jis sako skirstantis pagal amžių: „Jaunesni puikiai kalba angliškai ir maloniai bendrauja su personalu, mėgsta visur dalyvauti. Vyresni, per 50 metų, pyksta, kad nemoki rusų kalbos. Dažnai viešbučio darbuotojus vertina kaip tarnus, o ne sau lygius žmones.“
Animatoriui įsiminė ir turistai iš Izraelio. Pastarieji, anot Vaido, išsiskiria nepagarba moterims.
„Buvo atvejis, kai turistas iš Izraelio klausė žaidimo rezultato. Tuo metu buvome kartu su mano kolege, ji atsakė į klausimą. Bet tas turistas vėl perklausė manęs, – pasakojo Vaidas. – Lipdami į baseiną, kur vykdavo mankšta, izraeliečiai dažnai stumdydavo moteris, nekreipdami dėmesio į mandagias pastabas, kad taip daryti negalima.“
Tačiau britų turistams lietuvis negailėjo gerų žodžių: „Jie labai mandagūs, bendraujantys, įsitraukiantys į pramogas. Su kai kuriais taip susidraugavome, kad vėliau kartu važiavome į ekskursijas per laisvadienius. Yra tokių, su kuriais ryšius palaikau iki šiol.“
O kaip graikai? Pasak Vaido, viešbutyje Kretoje, kur jis praleido dvi vasaras, graikų viešėjo nedaug. Tačiau tie, kurie apsistodavo, dažniausiai būdavo nekalbūs, o neretai – ir arogantiški.
„Jaučiasi, kad jie atostogauja savo šalyje“, – glaustai graikų turistų požiūrį į aptarnaujantį personalą įvardijo pašnekovas.
Bausmė – darbas be išeiginių
Animatoriaus darbas jį išmokė ne tik perlipti tam tikrus barjerus, bet ir didžiulės tolerancijos. Jos prireikdavo ne tik bendraujant su įvairios nuotaikos, pomėgių ir nusistatymų turinčiais turistais, bet ir su kolegomis.
„Oi... Ko tik nemačiau. Kaip kad būna meksikietiškos muilo operos, taip ir pas mus buvo visokių meilių seilių. Kai kam dėl to teko ir darbą palikti. Buvo visko ir man“, – į detales nesileido vaikinas.
Aistrų netrūkdavo ir tiesioginiame darbe. Pavyzdžiui, kai viešbučio svečiai, panorėję atsidėkoti patikusiems animatoriams, dosniai atsilygindavo arbatpinigiais.
„Pagal nerašytą taisyklę arbatpinigius turi dalytis su visa komanda. Tie, kurie nesidalija, gali būti nubausti. Kaip? Įvairiai. Pavyzdžiui, dirbti du mėnesius be laisvadienių. Arba valyti amfiteatrą. Kartais atlikti kokią nors kvailą užduotį. Tarkime, surinkti vadovo specialiai išmėtytas sąvaržėles“, – apie bausmes pasakojo animatoriumi Kretoje du sezonus dirbęs lietuvis.
Pasak jo, ištverti intensyvų darbą jam padėjo ne tik gera sveikata, bet ir nusiteikimas, kad net ir vienas laisvadienis per savaitę gali būti puikiausios atostogos.
„Visus laisvadienius skirdavau kelionėms, todėl išvažinėjau visą Kretą. Mums, kaip viešbučio darbuotojams, būdavo taikomos visokios nuolaidos. Jomis ir naudodavomės“, – sakė lietuvis.
Su žmonėmis greitai kontaktą užmezgantis vaikinas sakė, jog animatoriaus darbas puikiai atitinka jo natūrą.
„Aš visada mėgdavau bendrauti, todėl ir dirbti norėjau animatoriumi, o ne, pavyzdžiui, barmenu ar padavėju. Nuovargis jausdavosi, bet užtekdavo išsimiegoti ir vėl gerai“, – pasakojo jis.
Šią vasarą jis vėl ketina dirbti Graikijoje, tik šįkart – ne Kretoje, bet Rodo saloje. „Norisi išmėginti naują vietą ir poziciją“, – sakė pašnekovas, neslėpęs, jog pretenduoja į aukštesnę, animatorių vadovo, poziciją. Dirbti išvykti jis ketina gegužę, apsigynęs bakalauro diplomą, o baigti – spalio pradžioje.
Vaido teigimu, turizmo srities studijas pasirinkusiems studentams tikrai nėra sunku susirasti darbą užsienyje. Štai jis pats šiemet dar buvo gavęs pasiūlymą dirbti Kinijoje. Deja, dėl darbo Graikijoje jo teko atsisakyti.
O kol kas užbaigęs dar vieną sezoną Graikijoje, į kurią šiemet traukia, regis, visa Europa, jis ketina pakeliauti po Aziją.
