Dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos, didžioji dalis tautiečių šiais metais liko Lietuvoje ir savo laisvalaikį leido patraukliausiuose ir išskirtiniuose gamtos kampeliuose Lietuvos saugomose teritorijose.
Keliautojai atrodo naujus pažintinius takus, važiavo dviračiais jau senai pamėgtais ir populiariais dviračių maršrutais, o vandens pramogų mėgėjai laiką leido pajūryje arba stovyklaudami bei poilsiaudami greta Lietuvos upių ir ežerų.
Lankytojų srautai tam tikruose lankytinuose objektuose išaugo net kelis kartus. Štai Neries regioniniame parke esančiuose pažintiniuose takuose šį pavasarį lankytojams buvo sunku net prasilenkti, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais, lyginant su pernai, kelis kartus išaugo baidarininkų skaičius, todėl sausakimša pasirodė net kai kuriose Lietuvos upėse.
Tarp baidarininkų vis dar pačiomis populiariausiomis upėmis išlieka Dzūkijos nacionaliniame parke esančios Ūlos ir Grūdos upės, Aukštaitijos nacionaliniame parke – Žeimenos ir Lakajos upės, tačiau nacionalinių ir regioninių parkų specialistai pabrėžia, kad dideli baidarininkų srautai daro neigiamą įtaką šių upių augalijai ir gyvūnijai, didina krantų šlaitų eroziją baidarininkų išsilaipinimo vietose.
Specialistai primena, kad Lietuva yra upių ir ežerų kraštas, todėl kviečia leisti populiariausioms upėms atsikvėpti ir siūlo išbandyti kitus, nemažiau vaizdingus baidarių maršrutus kitose saugomose teritorijose esančiose upėse.
Mėgstantiems plaukti su šeima ir vaikais bei pirmiems kartams ieškantiems ne itin sudėtingų, bet vaizdingų maršrutų, ypač tiks Šventosios upė (Anykščių regioniniame parke), Merkys (Dzūkijos nacionaliniame parke), Neris (Neries regioniniame parke), Dubysa (Dubysos regioniniame parke), Nevėžis (Krekenavos regioniniame parke), taip pat Minija ir kitos didžiosios Lietuvos upės.
Įgyvendinus Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuotą projektą „Viešosios vandens turizmo infrastruktūros sukūrimas saugomose teritorijose“ buvo sukurta vandens turizmo infrastruktūra ties Šventosios upe Anykščių regioniniame parke ir Šventosios kraštovaizdžio draustinyje. Sukurta infrastruktūra įrengta Šventosios upės atkarpoje, kuri vertinga dėl geologinių požiūriu ir išsiskiria kraštovaizdžio savitumu. Trasoje baidarininkams sudaryta galimybė išsilaipinti šalia vertingiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų.
Nebijantiems iššūkių, siūloma rinktis Siesarties upę Siesarties kraštovaizdžio draustinyje. Upė vingiuota, vietomis srauni, joje nemažai rėvų ir kitų kliūčių, todėl šis maršrutas tinka labiau patyrusiems. Labiausiai tinkama plaukti po didesnių liūčių, todėl net ir rudenį ši upė tikrai nenuvils. Čia taip pat įrengtos kelios naujos baidarininkų išsilaipinimo vietos leis atsikvėpti po įnirtingo plaukimo šia, vietomis itin sraunia, upe.
Labanoro regioniniame parke rekomenduojame išbandyti plaukimą Kiaunos upe. Tai vaizdingas vidutinio sudėtingumo maršrutas, kur upė vingiuoja per Labanoro sengirę vietomis užklysdama į nepaprasto grožio kaimelius. Ši upė tinkama plaukti visai šeimai, tačiau maloniai nustebins ir patyrusius baidarininkus.
Plaukiančius baidarėmis itin džiugins maršrutai Jūros upe, kuri teka Pagramančio regioniniame parke. Plaukdami turėsite progą pasigrožėti išskirtinio grožio atodangomis, tilteliais bei šalia upės esančiais piliakalniais.
Vaizdingą kraštovaizdį siūlo ir Verknė, kuri vingiuoja ir Nemuno kilpų regioniniame parke, todėl skardingi upės krantai ir staigūs posūkiai patiks kiekvienam.
