Liubavo dvaro oranžerija – seniausia Lietuvoje
Liubavo dvarvietėje išlikusi oranžerija kartu su oficina sudaro baroko architektūros ansamblį, kurio statybos data siekia XVIII amžių. Abu pastatai panašių formų, ryškių spalvų, laužyto silueto stogais, tačiau oranžerijos langai gerokai didesni nei oficinos. Šiandien restauruoti Liubavo dvaro pastatai pritaikyti muziejinei paskirčiai.
Liubavo dvaro oranžerijoje šiandien nepamatysite daugybės rūšių egzotinių augalų, kurie čia augo kadaise (pagal išlikusį skaičių ant vieno oranžerijos vazono spėjama, kad vienu metu čia galėjo būti auginama apie 150 augalų), tačiau turėsite galimybę pamatyti, kaip atrodo seniausia oranžerija Lietuvoje ir aplankyti joje veikiančią ekspoziciją.
Liubavo dvaro oranžerijoje buvo įrengta sudėtinga šildymo sistema. Restauruotame pastate išsaugota šildoma siena, eksponuojami ir grindinio šildymo fragmentai, atkurta XVIII amžiaus krosnis.
Įdomu pamatyti, kaip buvo suplanuotos ir sujungtos įvairios vidaus patalpos – skirtos augalams auginti, laisvalaikiui leisti, sodininkui gyventi, šildymo krosnims aptarnauti, sodo inventoriui sandėliuoti.
Kretingos dvare puoselėjamas kadaise grafo Tiškevičiaus įkurtas Žiemos sodas
Kretingos dvaro oranžerija, arba Žiemos sodas buvo įkurtas XIX amžiaus antroje pusėje grafo Tiškevičiaus iniciatyva. Ir augmenija, ir gyvūnija turtingoje oranžerijoje anuomet augo palmės ir kaktusai, bananmedžiai, citrinmedžiai ir laurų medžiai, čiurleno tekantis vanduo, o nedideliuose tvenkinukuose nardė žuvys. Šis Žiemos sodas, buvęs didžiausia to meto oranžerija privačioje valdoje Europoje, XX amžiaus pirmoje pusėje, deja, buvo sunaikintas.
1987 metais Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų rūpesčiu ir Klaipėdos restauracinių dirbtuvių specialistų dėka Kretingos Žiemos sodas buvo atkurtas, o nuo 1991-ųjų oranžerija priklauso Kretingos muziejui.
Šiandien Kretingos dvaro lankytojai gali apžiūrėti gyvybės pilną oranžeriją, jos augalus, kartais atkeliavusius iš itin toli. Viso čia auga daugiau nei 170 rūšių augalų, gausios svyrančių augalų, sukulentų, epifitų, dracenų ir šilkmedinių šeimos atstovų kolekcijos. Kaip kadaise, tarp žaliosios augmenijos čia esama ir gyvūnijos, – oranžerijos baseine plaukioja japoniniai karpiai, sode gyvena baliniai vėžliukai, papūga.
Aukštosios Fredos dvaro oranžerija – didžiausia Lietuvoje
Aukštosios Fredos dvaro aplinkoje veikiančio VDU botanikos sodo, o kartu ir oranžerijos istorija prasidėjo pirmoje XX a. pusėje, beveik prieš šimtą metų. 1923 m. oranžerijai skirtą pirmąjį kertinį akmenį padėjo Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.
Šiandien Aukštosios Fredos dvaro aplinkoje veikianti oranžerija – didžiausia Lietuvoje. Čia, daugiau nei tūkstančio kv.metrų plote, auginama daugiau nei 900 rūšių augalų.
Oranžerijos lankytojai gali grožėtis paatogrąžių, atogrąžų, dykumų ir pusdykumių augalais, 30 skirtingų rūšių palmėmis, 38 rūšių fikusais bei daugiau nei pusketvirto šimto rūšių sukulentais. Vienas iš išskirtinių šioje oranžerijoje saugomų augalų yra valgomasis kiaušvis, egzotinis augalas, kuriam jau daugiau nei 130 metų, kadaise augęs Oginskių dvare Rietave.
Raudondvario dvaro oranžerijoje įsikūręs restoranas
Raudondvario dvarvietėje išlikę pilies rūmai, dvi oficinos, arklidės, ledainė ir oranžerija. Paskutinieji dvaro šeimininkai buvo grafai Tiškevičiai. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius po 1831 m. gaisro neišlikusius medinius dvaro pastatus Raudondvaryje pakeitė naujais, mūriniais. Dvaro ansamblį jis kūrė pasitelkdamas žymius to meto architektus.
Šiandieną dvaro pastatai ir aplinka sutvarkyti, prikelti naujam gyvenimui, ir kone kiekvienas iš jų turi savą paskirtį. Pagrindiniame dvaro pastate vyksta įvairūs renginiai, ledainėje veikia Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, žirgyne – menų inkubatorius, o oranžerijoje nuo 2013-ųjų veikia restoranas.
Klasicizmo ir neogotikos formų oranžerijos statyba datuojama 1837–1839 m. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius, mėgęs keliauti, po kelionių oranžerijos kolekciją papildydavo vis naujų rūšių augalais bei gyvūnais, – čia gyveno beždžionės ir papūgėlės.
Plungės dvare – ir laikrodinė, ir oranžerija
Plungės dvare esanti oranžerija – išskirtinis pastatas, vadinamas laikrodine-oranžerija. Tai XIX amžiaus viduryje pastatytas statinys, atrodantis lyg pilaitė, kurios 12 metrų aukščio bokštelyje įrengtas laikrodis. Oranžerija prie rytinės laikrodinės pastato pusės buvo įrengta XIX amžiaus antroje pusėje, joje auginti sodinukai, egzotiniai augalai. Laikrodinėje buvo įrengtos laikrodininko ir sodininko gyvenamosios patalpos.
Per pirmąją XX amžiaus pusę laikrodinės pastatas gerokai pakito, o oranžerija sunyko. Tik 2011-aisias buvo restauruotas bokšto laikrodis, vėliau visas laikrodinės pastatas, o šalia jo pamažu imta gaivinti sodus.
Plungės dvaro laikrodinė-oranžerija yra seniausias statinys šioje dvarvietėje.