Tačiau gerokai išaugę finansiniai įsipareigojimai kai kuriems mažesniems kelionių organizatoriams sukėlė ne tik galvos skausmą – negalėdamos atitikti naujų reikalavimų įmonės kalba apie verslo perkėlimą į užsienį.
Čia turizmo įmonės toliau teiks analogiškas paslaugas lietuviams, tačiau išvengs Lietuvos institucijų kontrolės.
Griežčiau = saugiau?
Pastaraisiais metais turizmo veiklos rinkoje Lietuvoje pastebima didelė kelionių organizatorių konkurencija. Kelionių organizavimo paslaugų teikimo veikla yra rizikinga, reikalaujanti įvairiapusių žinių ir nemažų investicijų.
Pasak Lietuvos valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorės Jurgitos Kazlauskienės, naujai į rinką ateinantys kelionių organizatoriai nepakankamai įvertina kylančias grėsmes, rizikas, neatsakingai prisiima per didelius įsipareigojimus ir dažnai negeba jų vykdyti.
Tai veda į veiklos nutraukimą, kaip 2015 metais nutiko net keletui kelionių organizatorių.
Ar suvaldyti dar 2014-ųjų pabaigoje prasidėjusius turizmo bendrovių bankrotus padės 2015 m. lapkritį įsigaliojusio Turizmo įstatymo pataisos? Jų esmė – apsaugoti vartotojų (turistų) teises sparčiai besivystančiame turizmo paslaugų teikimo sektoriuje.
Sugriežtintas įstatymas iš tiesų numato akylesnę kelionių organizatorių rinkos priežiūrą. Norintiems verstis kelionių organizatorių veikla padidinti reikalavimai (pavyzdžiui, draudimo suma), taip pat numatyta kelionių organizatorių vadovų administracinė atsakomybė už turizmo teisės aktų pažeidimus.
„Teikdamas VTD nustatytos formos deklaraciją dėl nepriekaištingos reputacijos kelionių organizatorius nuo šiol privalės patvirtinti apie asmenų nedalyvavimą per pastaruosius penkerius metus kitame kelionių organizatoriuje, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams. Tai – saugiklis“, – įsitikinusi J.Kazlauskienė.
Be to, naujos Turizmo įstatymo nuostatos užtikrins, kad kelionių organizatoriaus prisiimti įsipareigojimai neviršytų turimų garantijų (pvz., draudimo sumos). Tad net ir įvykus kelionių organizatoriaus bankrotui turistai atgautų visus įmokėtus pinigus.
Tačiau tokie griežti reikalavimai – lyg peilis po kaklu kelionių agentūroms ir mažesniems kelionių organizatoriams.
„Šios įstatymo pataisos naudingos tik keletui Lietuvos įmonių ir visiškai negina vartotojų“, – teigė kelionių agentūros „Superkelionės.lt“ vadovas Udrius Armalis.
Jis – vienas iš keliolikos turizmo įmonių atstovų, kurie dar 2015 m. rudenį kartu su Lietuvos turizmo asociacija pasirašė kreipimąsi į premjerą Algirdą Butkevičių.
Jame nurodoma, jog Turizmo įstatymo pataisos padarys daugiau žalos, nei duos naudos. Tačiau į jų argumentus nebuvo atsižvelgta – Turizmo įstatymo pataisos įsigaliojo.
Pasak U.Armalio, Turizmo įstatymas 2016 m. taps konkurencinės kovos įrankiu: užteks minimalaus skundo ir bus galima verslą uždaryti 5 metams.
„Tai kirs sąžiningai dirbantiems verslininkams. O tokie veikėjai, kaip kad „Go Planet Travel“ ar „Ditmos projektai ir ko“, toliau veiks. Nors yra sukūrę ne po vieną „feniksą“, – įsitikinęs kelionių agentūros vadovas.
Anot jo, jau dabar išvykstamojo poilsinio turizmo rinka Lietuvoje yra oligopolinė.
„Tikėtina, kad 2016 metais dėl įvykių Rusijoje ji virs monopoline. Įstatymu įtvirtintas reikalavimas drausti visas keliones 100 proc. privers mažesnius kelionių organizatorius kelti verslą į užsienį. Tai lems, jog Lietuvos vartotojai bus visiškai neapsaugoti“, – pažymėjo U.Armalis.
Tiek jis, tiek kiti, nenorėję būti įvardyti kelionių agentūrų atstovai, neslėpė neabejojantys, jog, nepaisant gražių norų, Lietuvoje ir toliau veiks nelegalūs kelionių organizatoriai: neaiškios kilmės įmonės siūlys organizuotos kelionės paketus, vadindami tai „skrydžio paslauga“, nors iš esmės klientas įsigys ne tik skrydį, bet ir nakvynę ir ekskursiją, taigi – visą kelionių organizatoriaus paslaugą.
