Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Grįžtančių lietuvių keliautojų grupės Nepale vadovas Tadas Jeršovas: „Mums tikrai pasisekė“

Su keliautoju Tadu Jeršovu po Nepalą keliavusi 11 Lietuvių keliautojų grupė, kurią užklupo visa niokojantis žemės drebėjimas, antradienį parskrenda į Lietuvą. Visi keliautojai grįžta sveiki. Socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje keliautojų klubo „Hihike“ paskyroje kelionių organizatorius T.Jeršovas pasidalijo savo įspūdžiais iš žemės drebėjimo nuniokoto Nepalo.
Grįžus į Katmandu dulkes
Tadas Jeršovas Nepale lankėsi ne pirmą kartą / Tado Jeršovo asmeninio archyvo nuotr.

„Esame bendraminčių, mėgstančių keliauti aktyviai, klubas „Hihike“ (https://www.facebook.com/hihikelt), balandžio 13–28 dienomis keliavome po Nepalą, iš viso mūsų buvo 11 žmonių. Katmandu sutikome dar du savarankiškai po Nepalą keliaujančius sutuoktinius jaunus lietuvius.

Balandžio 25 d. mūsų planas buvo aplankyti Baktapuro senamiestį, esantį apie 17 km nuo Katmandu, ir važiuoti poilsio/nakvynės į Nagarkot kaimelį 2200 m aukštyje – iš ten esant geram orui atsiveria gražūs Himalajų vaizdai.

Iš Baktapuro išvažiavome apie 11.40 val. ryte, žemės drebėjimo smūgius pajutome važiuodami į Nagarkot – pradėjo skilinėti ir griūti prie kelio stovinčių namų sienos, byrėti plytos, judėti stulpai. Išbėgus iš autobusiuko likusį laiką praleidome atviroje vietoje be namų, stulpų, laidų ar medžių.

Panikos nebuvo nei tarp mūsų, nei tarp vietinių gyventojų, tačiau vykstant pakartotiniams smūgiams jautėsi nemaža įtampa.

Aplinkui subyrėjo senesnių namų sienos, žmonių aukų nebuvo, vietiniai gyventojai spėjo išbėgti. Panikos nebuvo nei tarp mūsų, nei tarp vietinių gyventojų, tačiau vykstant pakartotiniams smūgiams jautėsi nemaža įtampa.

Toje vietoje prabuvome kelias valandas, retkarčiais buvo juntami virpesiai. Susisiekus su vietine kelionių agentūra, buvo nuspręsta toliau važiuoti į Nagarkot, į miestus negrįžti. Pakeliui matėme kelis sugriuvusius senos statybos plytinius namus ir pakelės užeigas. Naujesnės statybos namai atrodė nepažeisti.

Nagarkot tiek mes, tiek kiti keliautojai iš kitų šalių, tiek vietinis viešbučio personalas leidome laiką lauke – atvėsus buvo užkurti du laužai, parūpinta antklodžių, iš viešbučio gavome kėdžių, maisto, vandens. Žemė kartais virpėdavo, į pastatus nėjome. Nakvojome kas prie laužo, kas autobusiuke – jokios panikos ar ekstremalios situacijos nebuvo, aplinkui, be viešbučio, nebuvo jokio pastato.

Žemė retkarčiais virpėdavo, į pastatus nėjome. 

Viename viešbučio pastate matėsi keli įtrūkimai, kiti atrodė nepažeisti, bet esant viduje dundančio pastato garsas tikrai motyvuoja bėgti lauk. Aplinkui nei sužeistų, nei žuvusių nebuvo.

Turėjome vietinę telefono kortelę, kartais veikė tik telefono, kartais tik interneto ryšys – bendravome tiek su kitais dviem lietuviais, kurie buvo pačiame Katmandu centre (jie irgi nenukentėjo), tiek su vietine agentūra, tiek su Lietuva (artimaisiais ir URM).

Naktį buvo elektra iš viešbučio elektros generatoriaus, pasikrovėme telefonus. Dar ekstra atvejui turėjome palydovinį „tracker’į“, su juo būtume komunikavę ir nesant mobiliojo ryšio. 

Sekmadienį aiškėjo nelaimės mastas, buvo nuspręsta važiuoti iš vakaro į oro uostą (skrydis buvo pirmadienį ryte su „Turkish Airlines“) ir nakvoti autobusiuke prie oro uosto – kaip vėliau paaiškėjo, planas buvo tikrai geras. Iš Nagarkot išvažiavome trečią valandą dienos, dar paėmėme dvi belges turistes pavežti iš Nagarkot į Katmandu, nes joks transportas nevažiavo.

Pakeliui matėme apgriuvusių namų, daug žmonių gyveno atvirose vietose palapinėse ar laikinose pastogėse. 

Pakeliui matėme apgriuvusių namų, daug žmonių gyveno atvirose vietose palapinėse ar laikinose pastogėse.

Pravažiuojant Baktapurą, matėsi, kad labiausiai sugriautas senamiestis su senais plytiniais pastatais. Kelias iki Katmandu oro uosto buvo beveik tuščias, kai kur asfalte buvo matyti plyšiai.

Oro uoste buvo keli tūkstančiai žmonių, aš labai džiaugiausi, kad turime autobusiuką. Kadangi mūsų pagrindinis bagažas buvo likęs viešbutyje turistiniame Thamel rajone, trise plius vairuotojas autobusiuku nuvažiavome jų paimti. Pakeliui vaizdas nesikeitė – sugriuvę/apgriuvę senesni pastatai ir daug žmonių, įsikūrusių atvirose vietose.

Viskas uždaryta, veikia viena kita prekybos vieta. Mūsų viešbutis atrodė nenukentėjęs – pasiėmę bagažą ir pakeliui nupirkę vaisių bei vandens grįžome į oro uostą, kur praleidome naktį ir pirmadienio rytą išskridome į Stambulą, antradienį grįžtame į Vilnių.

Mūsų viešbutis atrodė nenukentėjęs – pasiėmę bagažą ir pakeliui nupirkę vaisių bei vandens grįžome į oro uostą, kur praleidome naktį ir pirmadienio rytą išskridome į Stambulą, antradienį grįžtame į Vilnių.

Iš viso mūsų buvo 11 keliautojų, antradienį grįžtame 10 keliautojų, dar vienas keliautojas pirmadienį vakare iš Katmandu atskrido į Kvala Lumpūrą, iš ten artimiausiu metu skris į Lietuvą. 

Iš nelaimės vietos nuotraukų yra tik tiek, kiek matėme pakeliui – specialiai dėl nuotraukų į labiausiai nukentėjusias vietas nekeliavome, pagrindinis tikslas buvo visiems saugiai grįžti namo.

Nuotraukas sukelsime į internetą antradienį vakare. 

Dar kartą pabrėžiu – mums tikrai pasisekė, buvome gana toli nuo blogiausių įvykių centro, aplinkui mus nebuvo nukentėjusių ir mes patys nenukentėjome, informacijos apie įvykius turėjome pakankamai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?