Pietūs už pusantro euro
Vyrai po svetingąją Gruziją keliavo 4 dienas. Vieno keleivio biudžetas sudarė apie 250 eurų. Pigių avialinijų bilietai iš Vilniaus į Kutaisį ir atgal kainavo po 90 eurų. Viena nakvynė Boržomyje ir dvi Tbilisyje kainavo po 15 eurų. Lietuviai nuomojosi automobilį, pirko maršrutinio autobuso bilietus, bet paros biudžetas visvien neviršijo 60 eurų. Ukmergiškiai taip pat pirko suvenyrų: keletą gruziniškų kepurių.
Labai pigu keliauti traukiniu: daugiau nei 200 km galima nuvažiuoti vos už 50 centų. Taksi po sostinę kainuoja 1,25 euro.
Pietūs kaimo kavinėje – milžiniškas dubuo charčio sriubos ir limonadas Tarchun – kainuoja 1,6 euro. Dovana nuo šeimininkų – kalnas gruziniškos duonos puri, šaltienos lėkštė ir kepta aviena.
Keistas Prezidento pomėgis – tiki būrėja
Sostinės Tbilisio vaizdai labai gražūs. Įspūdingas centras, Naujoji Europos aikštė, Prezidentūra, teisingumo rūmai, modernus tiltas miesto centre, šviesoforai su laiko matuokliais.
„Važiuojant su vietiniais, galima sužinoti viską, kas naujo šalyje: gruzinai labai šnekūs ir iškalbingi, moka vaizdžiai pasakoti. Kaip sakė vienas mus vežęs žmogus, itin daug dėl Gruzijos padarė buvęs prezidentas Michailas Saakašvilis, vietinių vadinamas tiesiog Miša. Dabartinė valdžia labiau rūpinasi tik savo gerbūviu“, – pasakoja K.Kvietkauskas.
Anot gruzinų, dabartinis prezidentas Georgijus Margvelašvilis turįs keistą hobį. Pranašė šamanė išpranašavo, kad jei jis pasodins šimto senų medžių parką, tai gyvensiąs 150 metų. Todėl dabar, aptikęs seną, mažiausiai 150 metų amžiaus, medį, ponas Georgijus organizuoja techniką, medį iškasa ir gabena į savo „ilgaamžystės“ sodą.
Gruzija pasižymi stipria prezidentine sistema ir centralizuotu valdymu. Politinės sistemos demokratiškumas yra ginčytinas, nes stebėtojai prikiša Gruzijai politinių ir pilietinių teisių varžymą. Parlamento nario alga – 2000 eurų.
Palyginimui, mėnesinis mokytojo atlyginimas yra 60-80 eurų, policininkas gauna apie 150 eurų. Vidutinė pensija siekia vos 60 eurų.
Gyveno A.Vienuolio name
Tbilisyje lietuviai buvo apsistoję Leonidzės gatvėje, name, pažymėtame 8 numeriu. Ten kažkada gyveno Antanas Žukauskas – Vienuolis . Tame name buvo jo butas ir vaistinė – rašytojas turėjo farmacininko profesiją ir dirbo vaistininko padėjėju. Gyvendamas Kaukaze žavėjosi jo gamta, žmonėmis. Kaukazo gamtos įkvėptas parašė nemažai kūrinių.
„Senas namas, butai aukštomis lubomis, vidinis kiemas, daugybė augalų, langai senutėliai. Vaistinė tebeveikia: su to meto originaliais baldais ir atmosfera. Nenuostabu, kad žymus lietuvių autorius čia turėjo įkvėpimo kurti“, – pažymi K.Kvietkauskas.
Šimtametės senutės norma – trys stiklinės vyno
Gruzijos papročiai verti atskiro pasakojimo. Čia iki šiol labai gerbiama vyresnio žmogaus nuomonė. Vyrauja matriarchatas. Suaugę sūnūs klauso mamos: jei marti paskambina anytai, kad vyras per ilgai vyną ragauja, jis baigia kad ir patį smagiausią pasisėdėjimą ir eina namo.
Jei gruzinas puotoje su šeima, ragaujant vyną jis bus santūrus: reikia parvežti žmoną ir vaikus namo. Neprarandama kontrolė ir savitvarda, jaučiama atsakomybė. Jau minėto taksisto paklausus, ar yra alkoholikų Gruzijoje, šis atsako, kad ne: „Nes vynas – ne degtinė. Mano močiutei 96 metai. Ji per dieną paragauja 3 stiklines vyno: ryte, per pietus, vakare. Vynas geras tik pas ūkininkus, parduotuvėje nepirkit, ten jau ne tas ir skonis, ir aromatas, ir kokybė“.
Šašlykui tinkamiausia kiaulė minta kriaušėmis
Paklausus, kuo ypatingas gruzinų šašlykas, vietiniai neslepia recepto. Šašlykas gaminamas iš kiaulienos. Gyvuliai gyvena kalnuose natūraliomis gamtos sąlygomis, minta tuo maistu, kurį randa gamtoje.
Ypatingai gerai, jei tai yra laukinės kriaušės. Tada mėsa susisluoksniuoja: riebalas ir raumuo. Raumuo tampa labai minkštas. Kepimo paslaptis – 6 centimetrai nuo anglių, nei aukščiau, nei žemiau. Prieskonių dedama labai saikingai. Šašlykas su actu, citrina ir daugybe prieskonių yra armėniška versija.
Gruzinai mėgsta skaniai pavalgyti ir švęsti. Geresniame Tbilisio restorane vietų gauti sunku, reikia rezervuoti iš anksto.
Dalijo Lietuvos simboliką
K.Kvietkauskui ši kelionė į Gruziją buvo trečioji. Pirmuosius du kartus jis ten lankėsi 1987 ir 1989 metais.
Kelionės metu turistai visiems platino lipdukus su Lietuvos herbu Vyčiu. „Tautinę trispalvę juostelę karpėme gabalėliais ir palikdavome tiems maloniems žmonėms, su kuriais susipažinome ir bendravome“, – sakė keliautojas.
