Šventės dalyvius pasitiko gera nuotaika, o gausybe grybų, dzūkiškų gėrybių ir linksmybių apsilankiusieji šventėje buvo tiesiog sužavėti. Jau dvidešimt ketvirtąjį kartą vykusioje šventėje svečiai galėjo džiaugtis per šimtmetį išsaugotu ir tebepuoselėjamu Varėnos krašto paveldu – tradicijomis, amatais, verslais ir dzūkų valgiais.
Įžanginė Grybų šventės dalis – Lietuvos grybavimo čempionatas – jau turi tradicijas. Šiemet jis vienuoliktą kartą vyko grybinguose Marcinkonių kaimo miškuose prie Kastinio ežero ir, kaip ir kasmet, suviliojo daug grybautojų bei šiaip smalsuolių. Į Grybavimo čempionatą šiemet vežė specialus Grybavimo čempionato traukinys iš pat Vilniaus. Dėl Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos įsteigtos taurės varžėsi devyniolika komandų iš įvairių Lietuvos regionų. Tik prieš startą dalyviai sužinojo, jog bus galima rinkti voveraites, žaliuokes, raudonviršius, šilbaravykius, na ir žinoma, baravykus.
Į pušynėlius įsisiautę Marcinkonys dar skendėjo ryto miglose, kai mero pavaduotojui Giedriui Samulevičiui aštuntą valandą pasveikinus visus dalyvius, paaiškinus taisykles, azartiškiausius grybautojus, pavaišintus skania žolelių arbata ir dzūkiškais pyragais, į mišką palydėjo ne tik sirgaliai, bet ir šaunieji muzikantai iš Margionių.
Trijų valandų grybavimo rezultatas buvo neblogas – surinkti 97,7 kg grybų, iš jų 69 baravykai. Daugiausia grybų – 15,6 kg – rado jungtinė Alytaus ir Kaišiadorių komanda „Grybas“. Antrąją vietą laimėjo „Kalpokų“ komanda iš Kaišiadorių, surinkusi 13,2 kg grybų. Trečią vietą užėmė „Trakų raudonviršiai“. Ši komanda rado 12,3 kg grybų.
Nugalėtojams šventės metu buvo įteikta įspūdinga juodosios keramikos meistro Petro Pretkelio sukurta taurė. Vienai nugalėjusios komandos porai tai buvo simbolinė dovana, nes jie grybavimo čempionatu paminėjo dvidešimt trečiąsias savo santuokos metines. Mažesnės šio meistro sukurtos taurės buvo skirtos prizininkams. „Jauniausio grybautojo“ prizas įteiktas aštuonmečiui Danieliui Grudinskiui, „Vyriausiojo grybautojo“ – šešiasdešimt septynerių Kaziui Paškauskui.
Didžiausią baravyką, svėrusį 646 gramus, radusiam Vyteniui Daugučiui taip pat atiteko prizas. Daugiausia baravykų – 24 – surado komanda „Giminės“, apdovanota šmaikščiausia „Alytiškių“ komanda. Ypatingas prizas įteiktas grybavimo čempionato dalyviui Rimui Čikotui iš Vašingtono, kuris sakė, kad yra grybavimo fanas ir grybauja nuo vaikystės. Grybavimo čempionato „siela“ Rimutė Avižinienė džiaugėsi, kad R.Čikotas, kuris yra Amerikos lietuvis ir puikiai kalba lietuviškai, kaip tikras dzūkas be grybavimo negali gyventi ir kad ją pavaišino džiovintais kelmučiais.
Iš miško grįžusius grybautojus bei čempionato svečius vaišingai pasitiko grybavimo čempionato organizatoriai. Su liaudiškomis dainomis Marcinkonių etnografinio ansamblio dainomis ir palaikymo komandų šūksniais sutikti grybautojai vaišinosi Marcinkonių kaimo moterų gamintais dzūkiškais skanėstais bei virta grybiene.
Na, o pati Grybų šventė smagiai šurmuliavo visame mieste – moderniai atsinaujinusiame Varėnos krašto legendų ir padavimų parke svetingai kvietė apsilankyti ir vaiskiausiomis spalvomis, skambiausiais garsais ir skaniausiais kvapais viliojo seniūnijų kiemeliai, kuriuose visą dieną vyko krašto kultūros, tradicijų, amatų, kulinarinio paveldo pristatymai. Koncertai vyko miesto aikštėje prieš savivaldybę, tautodailės mugės – Vasario 16–osios alėjoje, prekybos mugės – gretimose gatvėse ir nusidriekė pagrindine Vytauto gatve beveik per visą miestą.
Vilniečiams, kurie norėjo apsilankyti Grybų šventėje, o automobilius palikti namie, labai pasisekė, jie galėjo vykti šventiniu Grybų traukiniu. Iš sostinės į Varėną pajudėjusiame Grybų traukinyje, kaip ir kitų tą dieną vykusių traukinių iš Vilniaus į Varėną ir atgal, bilietas kainavo perpus pigiau. Na, o šventės šeimininkai pasirūpino, kad kelionė traukiniu neprailgtų. Keleivių traukinyje laukė nuotaikinga muzika. Atvykusius traukiniu į Grybų šventę pasitiko smagūs muzikantai.
Gražus šventės akcentas – teatralizuota šventinė eisena, kurioje nuo Varėnos geležinkelio stoties per dalį miesto iki šventės vietos nuotaikingai ir spalvingai šurmuliavo rajono meno kolektyvai, mokiniai ir mokytojai, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei visi norintys varėniškiai ir svečiai.
Šventę „Varėna gamtos ritmu“ didžiojoje scenoje priešais savivaldybę skambiomis dzūkiškomis dainomis ir nuotaikingais šokiais pradėjo jaunieji Varėnos talentai: Varėnos moksleivių kūrybos centro šokių studija „Mikitukas“, vokalinė grupė, vaikų šokių studija „Dosado“, Merkinės šokių kolektyvas „Versmė“, Varėnos kultūros centro grupė „Varėniai“, vaikų grupė „Bruknelė“, Igoris Berinas, šokių studija „Fantazija“ ir Kybartų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“.
Visus susirinkusius dzūkiškai pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras A.Kašėta. „Laba diena, mieli varėniškiai, mūs miesto sveciai iš viso svieto. Sukvietėm in dvidešimt ketvirtų Grybų šventį, bet tokia lietynga ji pirmų kartų. Visų vasarų prašėm lietaus ir jis šiandien lyja. Bet mūs šventė šųmet vadzinas „Varėna gamtos ritmu“, tai bus visko – ir lietaus, ir giedros. Bet blogo oro nebūna, jei gera nuotaika. Kvieciu pasdziaugc bendrysti, apsilankyc mūs seniūnijų kiemeliuose. Pasmacykit su giminėm, draugais, pažįstamais, nuspirkit mugėn dzūkiškų gėrybių. Linkiu visiem geros nuotaikos. Šventė visciek bus įspūdynga, jon galėsit pajusc cikrų dzūkiškų dvasių!“, – sveikino meras.
Šventėje dalyvavo daugybė garbių svečių – Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai ir ambasadų darbuotojai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio šalių ir iš kitų respublikos savivaldybių, kuriuos su varėniškiais sieja ne vienerių metų draugystė. Jie džiaugsmingai sveikino savivaldybės vadovus ir varėniškius su tradicine švente.
Vėliau visi pabiro po miestą, kur išpuoštuose seniūnijų kiemeliuose visą dieną skambėjo daininga dzūkiška tarmė, koncertavo saviveiklininkai, buvo demonstruojami senieji dzūkų amatai ir verslai. Šių čia pat vietoje sumeistrautų gaminių buvo galima nusipirkti, o demonstruojamų amatų – ir pasimokyti. Visa šventė kvepėjo dzūkiškais valgiais – kas norėjo, jų galėjo vietoje paskanauti arba nusipirkti lauktuvėms. Šventėje be abejonės buvo galima nusipirkti šviežių, sūdytų, džiovintų ar konservuotų grybų, įvairiausių gaminių iš miško uogų. Vyko tautodailininkų ir amatininkų darbų ir prekybos mugės, gamtos kūrinių parodos, vaikus džiugino įvairiausios pramogos, sportinės varžybos, automobilių paroda. Koncertavo rajono vaikų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių bei aplinkinių rajonų meno kolektyvai.
Seniūnijų ir kitų išmoningai įrengtų kiemelių šeimininkams rajono vadovai įteikė padėkas.
Didžiojoje šventės scenoje visą dieną vyko nuotaikingi rajono ir šalies bei užsienio miestų partnerių kolektyvų koncertai. Koncertavo Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, Birštono kultūros centro vaikų vokalinė grupė „Crazy“, Nemajūnų bendruomenės „Santalka“ vokalinis ansamblis, Šakių kultūros centro vokalinis ansamblis „Gaudenė“, mamų ir dukrų kvartetas iš Šakių rajono. Žiūrovus linksmino Lietuvos kapelos: Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Subatvakaris“, Kybartų kultūros centro Virbalio kultūros namų kapela „Pliumpa“, Nevarėnų kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Šmukšt“, Kybartų kultūros centro Girėnų kultūros namų kapela „Versmė“, Akmenės kultūros namų romansų grupė „Akmenės vyrai“. Taip pat koncertavo tradicinė Varėnos krašto muzikantų kapela, vadovaujama Stasio Jundos, tautinis baltarusiškų dainų ansamblis „Siabryna“, Viekšnių kultūros centro modernaus folkloro grupė „Vo tap tata“, grupė „Three Generations“ iš Lenkijos. Vakare žiūrovus linksmino jaunieji atlikėjai: „šokių studija „Dosado“, Goda Debesiūnaitė, Patricija Mickutė, Brigita Janušauskaitė, Karolina Kastinevičiūtė, Karolina Lyndo, Ugnė Martusevičiūtė, Monika ir Simona Juknevičiūtės. Vyko grupės „Elektra Band“ gyvo garso koncertas, Monique koncertas.
Dvidešimt antrą valandą Varėnos miesto padangę sudrebino ir ryškiausiomis spalvomis nušvietė šventiniai fejerverkai, o šventę vainikavo grupės „Pop Ladies“ koncertas.
Ir šiųmetė Grybų šventė dar kartą paliudijo, kad Varėnos kraštas unikalus išsaugotomis etnokultūros tradicijomis bei darbščiais ir svetingais žmonėmis.
