Iš Lietuvos sostinės į Stambulą, tirštą tranzito tarp Europos ir Azijos miestą, turkų oro linijos skraidina pro Taliną. Tačiau spalio gale startuoja jau ir tiesioginiai skrydžiai. Jų specialiai nelaukiau ir kelionę su „Turkish Airlines“ išmėginau anksčiau – šį rugsėjį.
Iki tol į Stambulą teko keliauti su „Air Baltic“. Skrydžiams į tolimesnius regionus išpuldavo „Lot“, „Aeroflot“ arba „Finnair“. Nesiginčysiu ir nuleidusi galvą susvyruosiu: gali būti, kad man nežinant, o tik nujaučiant, galiausiai paveikė „Turkish Airlines“ reklama.
Buvau viena iš tų 77 milijonų, kurie per 6 dienas peržiūrėjo klipą su Kobe Bryanto ir Lionelio Messi asmenukių egzotiškose planetos vietose varžytuvėmis.
Buvau viena iš tų 77 milijonų, kurie per 6 dienas peržiūrėjo klipą su Kobe Bryanto ir Lionelio Messi asmenukių egzotiškose planetos vietose varžytuvėmis. Smagūs reklaminiai klipai, kuriuose vis konkuruoja žymusis Argentinos futbolininkas ir NBA garsenybė, primena trumpametražius filmus.
Matant tuos veidus su itin brangiomis šypsenomis, piršosi mintis: jei 4 žvaigždutėmis reitinguojama skrydžių bendrovė gali merkti dešimtis milijonų reklaminei kampanijai, tai, ko gero, nešykšti ir aptarnavimo kokybei.
Juolab kad, remiantis rinkos tyrimus atliekančios tarptautinės organizacijos „Skytrax“ duomenimis, po keleivių apklausų „Turkish Airlines“ patenka tarp geriausių oro bendrovių pasaulyje įvairiose kategorijose ir ketvirtus metus iš eilės pripažinta geriausia Europoje. Beje, Turkmėnistano ir Šiaurės Korėjos oro linijos pakibusios priešingoje pusėje ir pelniusios blogiausiųjų titulą.
Atsitraukus nuo statistikos, smalsu – kokie privalumai geriausias oro linijas išskiria iš kitų? „Turkish Airlines“ sparnus į aukštesnę kokybę kilsteli maitinimas. Vienareikšmiškai. Tie, su kuriais esu nukeliavusi bent po du tūkstančius kilometrų, žino, kad skrydžių metu nevalgau arba maistą tik paknebinėju, nors nesu nei snobiška gurmanė, nei išskirtinai išranki. Tiesiog nepatinka beskoniai, guminiai patiekalai. Jų turinys ir forma skiriasi, tačiau kvapas – visiškai vienodas, lėktuvinis.
Pastarosios kelionės metu atsikračiau įsitikinimo šešėlio, kad skrydis ekonomine klase ir mėgavimasis maistu maždaug taip suderinama kaip maudynės ir išdžiūvęs ežeras arba palmė ir amžinas įšalas.
„Turkish Airlines“ maistas pasirodė valgomas.
„Turkish Airlines“ maistas pasirodė valgomas. Bet ši mano simpatija – veikiau dėsnis, nei pavienė nuomonė. Čia verta įterpti dar vienus „Skytrax“ tyrimus. Turkų oro linijos pagal ekonominės klasės maisto kokybę 2014 m. buvo antros, jas lenkia tailandiečiai.
Verslo klasėje turkų maitinimas pripažintas pasaulyje puikiausiu. Populiariausia skrydžių paieškos svetainė „Skyscanner.com“ irgi negaili apdovanojimų turkams.
Taigi, tęskime skrydį ir praskleiskime užuolaidą į brangesnę zoną. „Turkish Airlines“ verslo klasės pietūs buvo ne tik valgomi, bet dar ir tokie gardūs, kad lėktuvas galėtų rungtis su ant žemės likusiais restoranais.
Apetitui sužadinti gavome rafinuotai patiektų užkandžių rinkinį: tris skirtingas užtepėles su marinuota paprika, baklažano salotas ir kelių rūšių sūrius. Pagrindiniam patiekalui pasirinkau jūros gėrybes su daržovėmis ir ryžiais. Lengvai aprūkusios krevetės buvo sultingos ir minkštos.
O bene labiausiai subalansuotas – desertas: švelnios grietinėlės sluoksnis, apibarstytas šokolado drožlėmis, dengė šviežias trintas braškes.
Tikėtina, kad verslo klasės keleiviams ilgų skrydžių metu ant padėklo atnešami dar įmantresni delikatesai, kai lėktuve ir pats virtuvės šefas sukasi. Šis svarbus žmogus taip ir vadinamas – skraidančiu šefu, angliškai „flying chef“. Keleiviai turi galimybę su juo pabendrauti, išklausyti jo rekomendacijų ir neribotai skanauti kulinarijos kūrinius.
Šis svarbus žmogus taip ir vadinamas – skraidančiu šefu, angliškai „flying chef“. Keleiviai turi galimybę su juo pabendrauti.
Žinoma, skrydžiu galima mėgautis standartiškai gurkšnojant šampaną ar raudoną vyną. Vis dėlto 10 kilometrų aukštyje gaivesnė staigmena – šviežiai spaustos apelsinų sultys. Tik vienas priekabis: iš karštų gėrimų rungėsi silpna kava ir arbata. Kapučino, taip pat tradicinės turkiškos kavos, kuri dar sykį galėtų priminti stiprų Turkijos skonį, nebuvo. Bet tai – smulkmė, ištirpusi patogaus skrydžio metu.
Dangaus virtuvė – iš arti
Skrendant labiausiai glostė žinojimas, kad pietūs buvo ruošiami kruopščiai, laikantis aukščiausių higienos reikalavimų. Jokia vidutinė, tarkim, Vilniaus kavinė negalėtų užtikrinti tokio maisto saugumo. Ten patiekalas gali būti piktdžiugiškai arba neatsargiai apčiupinėtas, apspjaudytas ir apkosėtas, priklausomai nuo padavėjų sąžinės bei nuotaikų. Gamintojams ir lėktuvo įgulai tokių galimybių nėra.
Tuo galima įsitikinti patekus į „Turkish Do & Co“ virtuvę, įsikūrusią Atatiurko oro uosto pašonėje. Pradėkime nuo to, kad kiekvienas pašalinis lankytojas, kuriam nuskilo proga suderinti šią išskirtinę viešnagę, užpildo anketą ir įleidžiamas pasirašęs po patvirtinimu, kad neserga užkrečiamomis ligomis. Smalsuoliui duodamas apsivilkti baltas chalatas ir plaukus dengianti kepurė.
Vos įėjus užplūsta jausmas, tarsi būtum įmestas į operacinę tarp daugybės chirurgų ir sanitarų. Darbštuoliai nosis prisidengę raspiratoriais. Ne kiekvienas prabangiu laikomas restoranas taip smulkinasi.
Maistą lėktuvui ruošiantys virėjai lyg specialiu raktu užsukti ritmingai pjausto, kapoja ar doroja, taip pat atskiria bei komplektuoja ir pakuoja gėrybes. Preciziškai išskirstyta ir nuolat atnaujinama informacija apie skrydžių grafikus ir specialius užsakymus stebima kompiuterio ekrane.
Tokiame, grėsmingame, konvejeryje tarp verdančio aliejaus katilų, pjaustymo lentelių ir kepimo skardų kiekvienas darbuotojas yra tarsi mažas sraigtelis, kuriam užstrigus, grėstų subyrėti visai darbų grandinei.
Tokiame, grėsmingame, konvejeryje tarp verdančio aliejaus katilų, pjaustymo lentelių ir kepimo skardų kiekvienas darbuotojas yra tarsi mažas sraigtelis, kuriam užstrigus, grėstų subyrėti visai darbų grandinei. Todėl proceso metu reikia būdrauti ištisai – jokio dėmesio kitiems dalykams, jokių atidėliojimų ar žioplinėjimo.
Dailūs sumuštiniai, miniatiūriniai pyragėliai, šviežios salotos daromos, žievė nuo paprikų, vaisių nulupinėjama ypatingai greitai ir meistriškai.
Moteris taip mikliai į vynuogių lapus įsukinėja paruoštą mėsos ir ryžių įdarą, kad tai jau prilygsta fokusininko triukams.
Sunku ir būtų spėti susekti bei suskaičiuoti, kiek identiškų „sarma“ suktinukų kone stebuklingu būdu atsiranda per vieną minutę. Jau tada apetitas pradeda kilti ir belieka nusiteikti, kad skrydžio metas nebus tinkamas dietoms.
Laukiamasis – oro uoste, bet toli nuo oro uosto
Persikelkime į tarpinę erdvę tarp debesų ir žemės. Stambulo Atatiurko oro uostas. „Turkish Airlines“ laukiamasis „Lounge Istanbul“, skirtas skrendantiems verslo klase, taip pat „Star Alliance“, „Gold“ ir turkų oro linijų „Miles & Smiles“ „Elit” ir „Elit Plus” nariams.
Patyrę keliautojai „Lounge Istanbul“ vadina geriausiu laukiamuoju pasaulyje. Žinoma, tie, kas dar nebuvo Dohos oro uoste, Katare. Su pastaraisiais dviem dažnai būna lyginamas „Cathay Pacific Airlines“ laukiamasis Honkonge. O dar kartą prisiminimus „Skytrax“ tyrimus, verslo klasės keleiviai „Turkish Airlines“ laukiamąjį labiausiai vertina už... valgį.
Taigi, atsisveikinant su Stambulu, kur vaišės kėlė seilėtekį, alkio jausmas negresia. Ir laukiamajame galima prisisotinti gastronominio pasitenkinimo. Tik čia užkandžiai, konditerijos malonumai – įvairesni, nebūtinai susaistyti su tradicine turkų virtuve.
Dėl ko dar šis laukiamasis žmogų taip lengvai prijaukina? Privilegijuotiems keliautojams skirta poilsio zona Stambule oro uostą primena tik tiek, kiek pro langus matosi kilimui besirengiantys orlaivių sparnai. Burbulo įspūdį sukuriančios arkos, kurios jungia skirtingo stiliaus kavinių sales, ir sraigtiniai laiptai – tai dizaino šypsenos.
Šiltas apšvietimas ir ramus dekoras aplinkai suteikia tokio jaukumo, kokio stinga vis dar nuo šaltų spalvų ir plieno negalintiems atsiplėšti pasaulio oro uostams. Čia buvimas ypač sumenkinamas bendrose, visiems priklausančiose zonose. Keista, kad salėms, kuriose gūžiasi daugiausia žmonių, oro uostai šykšti estetiškų akcentų. Tarsi specialiai būtų aštrinami skirtumai tarp mažiau ir brangiau įkainoto laukimo.
Galbūt netolimoje ateityje ir verslo klasės laukiamieji taps sektinu pavyzdžiu kitoms, pernelyg apleistoms oro uostų erdvėms.
Kita vertus, dar visai neseniai populiariosios „Mcdonald's“ valgyklos buvo tik vos ne vos patrauklesnės už miesto išvietes.
Bet pigios mėšlainių maitinimo įstaigos susiprotėjo ir visoje planetoje ėmė keisti įvaizdį, kad bent išoriškai būtų panašenės į normalias kavines su jausmu bei stiliumi. Galbūt netolimoje ateityje ir verslo klasės laukiamieji taps sektinu pavyzdžiu kitoms, pernelyg apleistoms oro uostų erdvėms.
„Turkish Airlines“ laukiamojo oras – pilnas, vietomis pertekęs komforto. Čia viskas už jus surežisuota ir seniai nustatyta, ko jums gali prireikti prieš išvykstant. Ir dar daugiau. Todėl jei tik turėsite laiko, atvykite į oro uostą anksčiau, kad sau surengtumėte ekskursiją. Galbūt naujų pojūčių padovanos stilingai įrengta biblioteka, biliardo kambarys, maldos Alachui kambarys, „Curio City“ kampelis vaikams, masažo lovos.
Sodrių prisiminimų parsiskraidinsite ir iš ten, kur karaliai pėsti vaikšto ir kiekvienas be išimties anksčiau ar vėliau užsuka. Kad plaudami rankas ar gražindamiesi priešais veidrodį įsisuptumėte į prabangos iliuziją, išblizgintos patalpos puošiamos gėlėmis. Nevalingai nusišypsoti paskatina raudonų rožių puokštės prie marmuro kriauklių.
Sodrių prisiminimų parsiskraidinsite ir iš ten, kur karaliai pėsti vaikšto ir kiekvienas be išimties anksčiau ar vėliau užsuka.
Nusiprausę išsitepkite losjonu, kad oda būtų minkšta ir kvapni. Apsipurkškite kvapiuoju skysčiu.
Kurie kvepalai jums mielesni – švelnieji apelsinų, o gal aštresni – citrinų? Regis, tualetas čia įrengtas terapiniais tikslais – vien tam, kad jumyse pabustų šviesios emocijos ir nuo atsipalaidavimo prarastumėte laiko pojūtį. Tik besikvepindami nepraleiskite skrydžio!
Švelniai hipnotizuoja elegantiška aplinka bei servisas, kai viskuo pasirūpinta anksčiau, nei jūs kažko spėjote pasigesti. Ir tik kai išėjęs iš laukiamojo įkrenti į nuvargusių ekonominės klasės mirtingųjų minias, tie parfumai bemat išsisklaido. Atsipeikėji, kad didžiausi kontrastai slypi čia pat, viduje, ir jiems atsirasti reikia visai nedaug.
