Singapūras
Singapūro gyventojai ne kartą buvo pirmi pasaulyje pagal gvenimo trukmę, taip pat miestas dažnai yra pirmoje vietoje pagal mažiausią kūdikių mirtingumą. Taip pat šis miestas turi vieną efektyviausių sveikatos apsaugos sistemų pasaulyje, daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų naudojasi valstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Be to, tai vienas švariausių pasaulio miestų (pirmiausiai, dėl griežtų įstatymų, kurie draudžia ne tik šiukšlinti, bet ir spjaudyti gatvėse), nes valdžia nuo 1970 metų įvairiomis priemonėmis sugebėjo sumažinti automobilių skaičių gatvėse bei kamščius. Miesto valstybinė viešojo transporto sistema kiekvieną dieną perveža per 2 mln. žmonių.
Pasivadinęs save sodų miestu Singapūras turi dešimtis parkų, sodų ir kalnų takelių žygiams. Dviratininkams ir bėgikams miesto planuotojai įrengė per 200 km takų sujungiančių visas žaliasias erdves.
Daugelis atvykėlių mieliau nuomojasi butus, nes valstybė užsieniečiams taiko didesnius mokesčius ir kitokius suvaržymus perkant nuosavybę Singapūre. Mokesčiai taip pat padeda išvengti nekilnojamo turto burbulo. Daugelis žmonių šiame mieste nori gyventi centrinėje dalyje šalia „Orchard raod“, į šiaurę nuo Singapūro upės verslo centro. Šiame rajone išsinuomoti dviejų kambarių butą kainuoja apie 10 tūkst. litų mėnesiui!
Tokijas
Tai miestas turintis vieną geriausiai išvystytų ir efektyviausių viešojo transporto sistemų pasaulyje. Ja kasdien naudojasi per tris milijonus metropolio gyventojų. Dėl šios ir kitų priežasčių Tokijas iš kitų didžiųjų Azijos miestų į atmosferą išmeta mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pasaulio Banko duomenimis, Tokijas per metus vienam žmogui tenkančių CO2 dujų išmeta 4,89 tonos, kai, pavyzdžiui, Pekinas – 10,8, o tas pats Singapūras – 7,86 tonos. Nors po 2011 metų cunamio ir Fukušimos atominės elektrinės avarijos buvo iškilęs radiacijos pavojus, tačia specialistai tvirtina, kad radiacijos lygis saugus žmonėms.
Šis miestas ne kartą puikavos sveikiausiųjų dešimtukų viršūnėse. Vidutinė gyvenimo trukmė čia net 84,19 metų. Tai pasiekta dėl daugybės veiksnių: investavimo į sveikatos apsaugą, stiprių šeimos ir bendruomenės ryšių, japoniškų higienos tradicijų ir kasdieninės ryžių, šviežios žuvies ir daržovių dietos. Be to, 1961 įvestas universalus sveikatos draudimas sumažino vaikiškų ir infekcinių ligų plitimą.
Tokijo nekilnojamo turto rinka ir kainos pastaraisiais metais augo dėl naujojo Japonijos premjero pasiūlytų įstatymų ir sėkmingai miestui pasibaigusio konkurso dėl 2020 metų vasaros Olimpinių žaidynių.
Nors užsieniečiam tikrai nėra daug suvaržymų pirkti butus mieste, tačiau daugelis atvykėlių būstus Tokijuje mieliau nuomojasi. Daugelis ieško butų stilinguose Azabu, Hiro, Ropongi kvartaluose Minato apylinkėse, populiariame Šibujos ir sakuromis pražystančiame Menguro rajone. Vidutinis mokestis už trijų kambarių nuomą svyruoja nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. litų.
Pertas
Pertas „The Economist“ sudarytame geriausių gyventi miestų dešimtuke užėmė 10 vietą. Dešimtuko sudarytojų kriterijai: stabilumas, sveikatos apsauga, švietimas, infrastruktūra ir kultūra bei aplinkos apsauga. Pasak žurnalo, Pertas yra vieta, kur žmonės labai sveikai maitinasi, psichologiškai gerai jaučiasi ir mėgaujasi gyvenimu bei gera sveikatos apsauga. Nuo 1998 iki 2009 metų dviratininkų skaičius šaime mieste išaugo 450 proc.
Šiltas klimatas ir šalia esantis Indijos vandenynas užtikrina gausų laisvalaikio bei sporto veiklų pasirinkimą. Be to, valdžia mieste įdiegė sistemą, su kuria lengva rasti arčiausiai namų esančias laisvalaikio ir sportines pramogas.
Nekilnojamo turto rinka Perte pastaraisiais metais auga lyg ant mielių. Daugiausiai dėl to, kad regione stabilizuojasi iškasenų pramonės veikla ir šis atokus Australijos kraštas sparčiai turtėja.
Miesto vakarai ir Centrinio banko rajonas labiausiai geidžiami gyventi, bet ir kitos vietos traukia pirkėjų akį. Pavyzdžiui, pakrantės rajonas su gražiais vaizdais į vandenyną bei ramia atmosfera labai mėgstamas miesto svečių. Butų nuomos kainos šiuose rajonuose svyruoja apie 2000 litų per savaitę.
Kopenhaga
Pirmiausiai danų sostinė išsiskiria pasaulyje dėl savo dviračių kultūros ir labai sumažinto CO2 dujų išmetimo. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas šiame mieste nuo 2005 metų sumažėjo 20 proc. Iki 2025 metų Kopenhaga planuoja iš viso atsikratyti išmetamųjų anglies dvideginio dujų ir tapti tokia pirmąja sostine pasaulyje.
Kiekvieną dieną 50 proc. Kopenhagos miestiečių į darbą ar mokyklą keliauja dviračiais, o pačiame mieste yra per 400 km dviračių juostų. Šalia miesto centro Dronning Louises tiltą kertantis dviračių takas yra pats intensyviausias pasaulyje. Net 36 tūkst. dviratininkų juo naudojasi kiekvieną dieną.
Dviračiu iš Kopenhagos centro lengvai galima patekti į Norebro ir Amagerbro rajonus, kurie populiarūs dėl gyvybingų gatvių ir multikultūrinės aplinkos.
Kainos šiuose rajonuose pastoviai kyla nuo 2009 metų. Tiesa, butų nuomos kainos renovuotuose ir senesniuose pastatuose skiriasi. Senos statybos daugiabutyje Kopenhagos priemiestyje nuomotis butą kainuoja virš 2000 litų per mėnesį, o štai renovuotuose butuose kainos didėja iki 4000 litų per mėnesį.
Monakas
Monakas – tai maža kunigaikštystė Prancūzijos pakrantėje, nutolusi 15 km į rytus nuo Nicos. Tik 2 kv. km ploto teritorija yra viena labiausiai apgyvendintų teritorijų pasaulyje. Išsiskiria Monakas ir tuo, kad jame žmones vidutiniškai gyvena iki 89,6 metų. Tai taip pat vieta, kur gyvena daugiausiai pasaulyje milijonierių ir milijardierių.
Miestiečių pilnos pinigų kišenės reiškia, jog jie gali įpirkti geras sveikatos priežiūros paslaugas. Monako princo Alberto II fondas inicijavo daugybę „žalių“ projektų.
Monakas padalintas į keturias dalis: istorinė Monako-Ville, prabangus ir spindintis Monte Karlas, uosto zona – La Condamine ir naujamiestis Fontvieille. Monako senamiestis dar žinomas Uolos pavadinimu. Čia stovi princo pilis, valdančios Grimaldi šeimos pastatai ir Monako katedra.
Šalia uosto, Monte Karle yra susikoncentravę visi kazino, viešbučiai ir turtingųjų pastatai. Į pietus nuo senamiesčio naujausia Monako dalis. Joje stadionas, sraigtasparnių uostas.
Monake butų nuomos kainų net nelabai reikia, nes suinteresuoti asmenys čia tiesiog perka nekilnojamą turtą. O jis iš tiesų vertas įspūdingų pinigų – kvadratinis metras apartamentų kainuoja apie 100 tūkst. litų.
Daugiau įdomybių iš pasaulio rasite čia.