Kaip gimė mintis keliauti taip toli? Kodėl būtent ten?
Austė: Australija visada buvo mano svajonių šalis. Ji atrodė tokia tolima bei stebuklinga, visada įsivaizduodavau laimingus žmones, plaukiojančius banglentėmis, ir aplinkui šokliuojančias kengūras. Kai sužinojau, kad mano universitetas (ISM Vadybos ir Ekonomikos universitetas) turi bendradarbiavimo sutartį su University of Ballarat Australijoje, nedvejojau ir pasirinkau Australiją. Vis dėlto, viskas yra įmanoma, kai labai to nori.
Asm. archyvo nuotr./Austė ir Marija Australijoje |
Marija: Aš, kaip ir mano bendramokslė Austė, važiavau į Australiją per mainų programą. Kai pildžiau dokumentus, juokais užrašiau Australiją pirmuoju numeriu, o kai netikėtai sužinojau, kad patekau būtent tenai, nedrąsiai tėčio paklausiau, ar galiu ten važiuoti. Jis net nesvarstęs pasakė, kad tai galimybė, kurios aš negaliu praleisti.
Kokia ta Australija? Ar daug dalykų nustebino? Ar patyrėt kultūrinį šoką?
Marija: Kadangi Australija yra tautų katilas, dauguma gyventojų yra europiečių palikuonys, didelio kultūrinio šoko nebuvo. Keisčiausia buvo, kai pamačiau vietinius aborigenus. Labai jaučiasi jų socialinė atskirtis, nesugebėjimas prisitaikyti prie vakarietiškojo gyvenimo diktuojamų sąlygų. Dažnai matydavau juos tiesiog sėdinčius gatvėje, ant šaligatvio, vidury dienos ir gurkšnojančius alų, ar vietinį pigų vyną vadinamą „gunu“.
Asm. archyvo nuotr./Šalia kengūros |
Kokius išskirtumėte gyvenimo Australijoje privalumus ir trūkumus?
Austė: Pragyvenimo lygis Australijoje yra tikrai labai aukštas. Kainos mūsų lietuviškoms piniginėms čia nelabai draugiškos, bet atvažiavus su studijų viza, galėjau dirbti ir užsidirbti.
Apie trūkumus sunku kalbėti, nes arba jų nėra, arba išlikę nuostabūs įspūdžiai leidžia prisiminti tik pozityvius dalykus. Dažnai girdėdavau iš kitų emigrantų, kad svetimoje šalyje, tokioje kaip Didžioji Britanija ar Airija, jie niekada nesijaučiau pilnaverčiai – gyvendamas ten kone visą savo gyvenimą vistiek išliksi imigrantu iš Lietuvos. Australijoje, bent jau aš, taip nesijaučiau. Ten jaučiausi kaip namuose, gal dėl to kad didžioji dalis gyventojų yra imigrantai arba tik antros, trečios kartos gyventojai, kurių tėvai, seneliai atkeliavo į aborigenų žemes prieš kokį 50 metų.
Asm. archyvo nuotr./Sidnėjaus Opera |
Marija: Dirbdamas padavėju gali neblogai užsidirbti ir išgyventi, net ir susitaupyti (minimalus valandinis atlyginimas $15). Australai labai draugiški ir geranoriški, visada pasiruošę tau padėti. O kur dar tai, kad vandenynas yra visai šalia! Jei neklystu, daugiau nei 70 % Australijos gyventojų gyvena 100 km atstumu nuo vandenyno. Trūkumų nelabai yra, na nebent tai, kad ji labai labai toli.
Asm. archyvo nuotr./Mėlynieji kalnai |
Važiavot tenai studijuoti, kokia studijų Australijoje sistema, mokymo būdas?
Austė: Mokantis tenai labiausiai nustebino studentų įvairovė: skirtingų rasių, kultūrų ir amžiaus asimiliacija. Australijoje mokosi daugybė studentų iš Kinijos, Indijos ir Artimųjų Rytų. Keista, bet kartu ir smagu, sėdėti vienoje auditorijoje su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie tiesiog nusprendė pakeisti savo profesiją ir įstojo į universitetą.
Marija: Australai visada sako „No worries“ („Nesijaudink“, „Be rūpesčių“), tad tą patį galiu pasakyti ir apie studijas Australijoje. Dėstytojas yra tavo draugas, kuris nori tau padėti, suteikti naujų žinių. Labiausiai su Auste stebėdavomės, kaip studentai taip laisvai jaučiasi universitete. Pas mus ISM universitete nėra įprasta į paskaitas ateiti su treningais, ar pižama, šlepetėmis ir dar pietums per paskaitą valgyti vištienos kulšelę. O Australijoje niekam nerūpi, kaip tu atrodai ar ką tu darai paskaitų metu. Tik yra viena taisyklė – negalima kalbėti per paskaitas, kas turbūt buvo mums sunkiausia.
Ar turėjot laiko pakeliauti? Kokias įsimintiniausias vietas teko aplankyti?
Asm. archyvo nuotr./Vandenyno pakrantė |
Austė: Aplankėme žymųjį The Great Ocean Road. Tai beveik 250 km besitęsiantis kelias palei pietinę pakrantę. Tik ką atvažiavus iš Lietuvos, vaizdai tikrai įspūdingi, o ir vandenėlis žydras kaip iš paveiksliukų. Vėliau keliavome nuomota mašina iš Brisbane į Sydney. Rytinės pakrantės uolos, paplūdimiai ir banglentininkų rojumi tituluojami miesteliai turbūt dar ilgai išliks atmintyje.
Asm. archyvo nuotr./Kelionių komanda |
Asm. archyvo nuotr./Kelionių kompanija |
Marija: Vėliau, pabaigusios semestrą keliavome beveik penkias savaites. Visas praleistas laikas kelyje buvo nepakartojamas, nes keliavau su nuostabiais žmonėmis. keliavome keturiese: aš, Austė, Frankie (vaikinas iš Anglijos) ir Chris (vaikinas iš Škotijos). Bendrakeleivius radome vietiniame tinklapyje, kuris padeda susirasti bendraminčių keliauti kartu. Drauge nuvažiavome apie 8000 km, tad ir aplankytų vietų buvo labai daug. Vykome iš Melbourne per visą raudonąją dykumą iki Alice Springs, Darwin ir Cairns.
Asm. archyvo nuotr./Uluru |
Austė: Iš įsimintiniausių vietų galiu paminėti: Uluru/Ayers Rock, šventasis akmuo visoms aborigenų gentims. Nepavyktų atpasakoti to nepakartojamo jausmo, kuris užlieja, kai sėdi ant didelio akmens, o aplink – tik neaprėpiama dykuma ir nieko daugiau.
Asm. archyvo nuotr./Krioklio baseinas |
Vėliau keliavome į Litchfield national park, kur porą naktų praleidome visiškai izoliuoti nuo civilizacijos, aplinkui palapines lakstė kengūros, o vos už 100 metrų girdėdavom krioklio šniokštimą. Ir žinoma turbūt įspūdingiausias potyris buvo nardyti po Didžiojo Barjerinio Rifo gelmes. Mačiau ir net liečiau įvairiausias žuvis ir vėžlius, o spalvų margumas ir įvairumas net nenupasakojamas.
Asm. archyvo nuotr./Rojaus kampelis |
Australija garsėja tinkamais paplūdimiais banglenčių sporto mėgėjams, kurių tenai tikrai netrūksta. Ar pačioms teko išbandyti šį sportą?
Marija: Taip, viena įsimintiniausių dienų buvo, kai su Auste nuvykome į Sunshine Coast‘ą. Tiesiu taikymu nuėjome prie vandenyno į Mooloolaba paplūdimį, kartu su savimi turėjome dvi mažas lentutes „bodyboards“, su kuriomis bandėme „gaudyti“ bangas. Tai buvo mūsų pirmasis bandymas, tad iš pradžių buvo tikrai nelengva, kadangi bangos tą dieną buvo labai didelės. Po kelių pirmų bandymų buvome tiesiog nublokštos bangų, ne kartą teko paragauti ir dugno smėlio, aš skaudžiai nusibrozdinau klubą, Austė – veidą, tačiau abi buvom pilnos entuziazmo tęsti dieną vandeny. Po kiek laiko mus užkalbino šalia plaukiojantys banglentininkai, kuriems mūsų pagailo. Jie mums paaiškino, kurios bangos yra tinkamos, o kurių geriau vengti ir kaip tai padaryti. Tad likusią dienos dalį plaukiojome visi drauge. Buvo labai smagu, jie padėjo mums tinkamai „pagauti“ bangas. Grįžome saulei leidžiantis ir buvome visiškai išsekusios, tačiau pilnos gerų emocijų.
Asm. archyvo nuotr./Paplūdimiai Cairnse |
Dėl kokių priežasčių patartumėt kitiems būtinai nuvažiuoti į Australiją?
Austė: Lietuviams ten patarčiau nuvažiuoti pasimokyti tolerancijos, pagarbos kitiems žmonėms. Žinoma, kalbu ne apie turistinę, o gyvenimo kelionę. Tik pagyvenus ilgesnį laiką, pradedi savyje jausti tą milžinišką tolerancijos užtaisą, kuriuo pulsuoja visa Australija.
Asm. archyvo nuotr./Kelionės Australijoje |
Marija: Visiems sakau, kad jeigu tik turite galimybę, būtinai aplankykite Australiją. Ji tokia didelė ir skirtinga! Kai pietuose šalta, šiaurėje pats sezono įkarštis, turistų antplūdis, o kai šiaurė pasidaro nebe labai maloni, pietūs priims maloniu, vasarišku karščiu. Gamta Australijoje tokia skirtinga – nuo išdegusių laukų ir mišku, iki tropinių džiunglių ir snieguotų kalnų. Ir nepamirškim, jog tai – visai kitas pasaulio kraštas, juk ten žmonės vaikšto žemyn galva!
Ar kelionė į Australiją jus pakeitė? Ką iš tenai „parsivežėt“?
Austė: Australų kultūra priverčia atsipalaiduoti, pažiūrėti į gyvenimą kitaip, suprasti kas iš tiesų yra svarbu. Išmokau svajoti ir įgyvendinti savo svajones, viskas įmanoma, kai to labai nori. Bet svarbiausia – iš ten parsivežiau kelionių karštligę. Sunku sustoti pamačius ir patyrus tiek daug. Supratau, kad likęs pasaulis dar įvairesnis ir įdomesnis. Ir žinoma – parsivežiau niekad neblėstančią saulėtą šypseną.
Asm. archyvo nuotr./Šuolis vandenin |
Marija: Būdama ten sutikau daug ir įvairių žmonių ir kiekvieno jų istorija ir gyvenimo patyrimai privertė susimąstyti, atnešė naujų minčių ir idėjų. Dauguma sutiktų žmonių į Australiją atvyko visiškai vieni. Aš jų vis klausdavau, kokios buvo priežastys, dėl kurių jie apsisprendė atvažiuoti į svetimą ir tokį tolimą kraštą vienui vieni. Galų gale padariau išvadą, kad dažniausiai jie tiesiog norėjo išsilaisvinti: nuo rutinos, senų ir apkerpėjusių minčių, tėvų, draugų ar nepasisekusių santykių. Mano kelionė privertė susimąstyti, kad tavo gyvenimo niekas kitas už tave nenugyvens ir senatvėje galėsi kaltinti tik save patį, kad kažko nepadarei, ko taip labai norėjai. Reikia naudotis visomis gyvenimo teikiamomis galimybės ir daryti tai, ko nori tu, o ne verčia daryti aplinka.
Ar keliavimą po pasaulį gali sau leisti kiekvienas ar tai reikalauja didelių finansinių išlaidų?
Austė: Taip, keliavimui reikia nemažai pinigų, bet jei tik žinai kaip, išlaidas galima gerokai sumažinti. Australija tikrai nėra pigi šalis mums lietuviams, tačiau mes apkeliavome didelę jos dalį. Pavyzdžiui, Australijoje yra automobilių nuomos kompanijos, kurios siūlo nepakartojamą dalyką keliautojams – nemokamai arba labai pigiai pervežti automobilį iš vieno miesto į kitą. Už kemperį, kurio viduje buvo viskas: patogios lovos, miegmaišiai su pagalvėmis, dušas, tualetas, dujinė viryklė su visais indais mums kainavo 5 AUD per dieną. Taip pat kompanija apmokėjo dalį kuro. Neigiama šio sandorio pusė yra ta, kad turi skubėti, nes tau suteikiamas tik minimalus dienų skaičius pasiekti tikslą. Šios kelionės metu sutaupėme ne tik gamindamiesi maistą savo kemperyje, bet ir nakvodami nemokamose aikštelėse, o ne kempinguose.
Kelis kartus naudojomės couchsurfing.org. Jame skelbiasi žmonės, kurie gali priimti keliautojus porai naktų ant laisvos sofos, čiužinio ar lovos, o ieškantys nakvynės gali į juos kreiptis. Tai nuostabus dalykas ne tik dėl to, kad tai nemokama. Gali susitikti su vietiniu gyventoju, kuris tau papasakos ką privalai aplankyti mieste, kur nueiti, kur sudalyvauti. Juk tai naudingiau nei bet koks kelionių vadovas! Kiekvienam rekomenduoju tai išmėginti!
Kodėl verta keliauti? Kas jums yra kelionės? Ką patartumėt svajojantiems apie tokias keliones, bet nedrįstantiems?
Austė: Kelionės užburia. Atsimenu prieš kelis metus mano buvęs vadovas manęs paklausė: pasakyk pirmą dalyką, kuris šauna tau į galvą kai pagalvoji apie savirealizaciją. Aš negalvodama atsakiau: kelionės. Žmones, kurie nesiryžta keliauti aš padrąsinčiau žengti žingsnelį po žingsnelio į pasaulio ir savęs pažinimą. Pasaulis toks didelis ir įvairus, būtų kvaila save apriboti ir neleisti sau patirti didžiausių nuotykių.
Asm. archyvo nuotr./Nuomojamas automobilis |
Marija: Patarimas tik vienas – jei turi galimybę, būtinai ja pasinaudok. Tai geriausias būdas pažinti tave supantį pasaulį ir save. Man patiko mintis, kuri sako, kad žmogus pradeda senti tada, kai jis nebesidomi pasauliu ir savimi.