Gyvenimas lyg filmas: lietuvių pora per pandemiją jau 2 metus plaukia aplink pasaulį

Teko jiems keliems mėnesiams apsistoti prie negyvenamos salos, galiausiai išplaukus ir vėl kur nors „strigti“, teko ruoštis susidūrimui su uraganu, 26 dienas nematyti jokios sausumos, atlikti grandiozinį jachtos remontą...

Bet visi iššūkiai būna apdovanoti ypatingomis patirtimis – pavyzdžiui, apsilankymu vienose nuošaliausių planetos salų arba pasididžiavimo jausmu, kad vieni du įveikė Ramųjį vandenyną. Su savo mini butuku, tik plaukiančiu.

Prieš dvejus metus Simona Šoparaitė (34) ir Rokas Babrauskas (40) paliko projektų vadovės leidykloje bei informacinių technologijų specialisto darbus, butą, išpardavė daiktus ir leidosi į seniai trokštą epinę kelionę. Planavo plaukti dvejus metus, bet dėl COVID jų nuotykiai išsitęsė.

Nors prasidėjus pandemijai ir kilo neramių minčių, savų planų pora neatsisakė ir dabar džiaugiasi sprendimu. Taip, kelionę sunkina ribojimai, popierizmai, bet kaip patys sako – keliavimas pandeminiu laikotarpiu turi ir pliusų.

Simona ir Rokas Kalėdas šventė Kolumbijoje, Velykas sutiko Panamoje. Ten po atkaklių pastangų gavo ir skiepus nuo COVID. Po beveik mėnesio atvirame vandenyne pasiekė ir vieną atokiausių bei labiausiai nuo visų žemynų nutolusių vietų – unikalų Markizo salyną.

Girdint jų nuotykius atrodytų, kad iššūkių gyvenant dvejus metus jachtoje labai daug – ar ne per daug? Bet Simona į tai žiūri filosofiškai: juk visų gyvenimuose nutinka visko, o jų gyvenimas tiesiog yra ant vandens.

Simonos ir Roko kelionė jachta aplink pasaulį

+76

– Pradėkime nuo pradžių – kaip gimė idėja su jachta išplaukti po pasaulį? Jūra pavergusi sielas?

– Kai susipažinome, Rokui ši idėja jau buvo kilusi. Jis dalyvaudavo regatose Lietuvoje, domėjosi sportiniu buriavimu ir kruizinimu (keliavimu jachta). Jo svajonė pakeliauti po pasaulį jachta mane pagavo iškart. Nuo mažens skaičiau Jules'į Verne'ą ir geografijos enciklopedijas kaip įdomiausią literatūrą.

Žinoma, nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo nemažai laiko, nuo svajojimo iki detalaus planavimo, ruošimosi ir taupymo. Skaitėme apie kitų kruizerių patirtis, žiūrėjome „Youtube“, bandėme suprasti tokio keliavimo pliusus ir minusus. Kartą per metus atostogaudami išsinuomodavome jachtą kur nors Viduržemio jūroje, savaitę–dvi paplaukiodavome, jaukinomės ir tikrinomės, ar mums tai patinka.

– Kiek laiko truko pasirengimas tokiai kelionei? Kalbu jau ne apie idėjos brandinimą, bet jau kai pasiryžote – „įgyvendinkime šį planą“. Kokius didžiausius darbus reikėjo padaryti?

– Tokio realaus ruošimosi buvo maždaug 10 mėnesių: nuo tada, kai Lanzarotėje įsigijome jachtą vasario mėn., iki kelionės pradžios gruodžio mėn. Lankėme kursus ir įgijome kvalifikacijas. Ne mažiau svarbu buvo susipažinti su jachta, įvairiomis sistemomis joje, kaip veikia įranga.

Galiausiai teko įsigyti nemažai atsarginių detalių, įrankių, prietaisų, kad būdami nuošaliose vietose galėtume patys išspręsti kilusius gedimus. Meistro jūroje neišsikviesi. Bet, aišku, labai daug ką išmoksti tiesiog susidūręs su reikalu, iššūkiu, gedimu, nepažįstama situacija ir bandydamas ją išspręsti praktiškai.

Asm.archyvo nuotr./Simonos ir Roko kelionė jachta

Bet iš esmės čia geras klausimas – ar įmanoma apskritai pasiruošti tokiai kelionei? Turbūt daugiausia, ką gali – tai būti nusiteikęs, „pasiruošęs“ bet kam: priimti netikėtumus, nes jie už kiekvieno kampo; susitaikyti, kad vėjas neleis tau pasiekti vietos, apie kurią svajojai; susitaikyti, kad draugai, kuriuos sutikai, patrauks į kitą salą ir jūsų keliai išsiskirs; susitaikyti, kad plaukiant per Atlanto vandenyną pasaulį užklups pandemija ir sugriaus visus tavo kruopščiai dėliotus planus.

Tame negalėjime pasiruošti gali būti daug baimės ir nerimo, bet lygiai taip pat gali būti daug netikėto džiugesio! Viską detaliai apie pasiruošimą esame aprašę čia.

Susitaikyti, kad plaukiant per Atlanto vandenyną pasaulį užklups pandemija ir sugriaus visus tavo kruopščiai dėliotus planus.

– Ko teko atsisakyti, ką reikėjo palikti Lietuvoje? Parduoti butą, palikti darbus?