Atrodytų neįtikėtina – Hamburgas sugebėjo atstatyti pirmo ir antro pasaulinių karų sukeltus padarinius (miesto praktiškai nebuvo likę), išgyventi ir užsigydyti žaizdas po 1842 metais vykusio didžiulio gaisro, audrų, potvynių.
Šiuo metu Hamburgas klesti – jame veikia vienas didžiausių Europoje uostų, į kurį atplaukia neįtikėtino dydžio konteineriniai laivai, švartuojasi ilgiausias pasaulyje kruizinis laivas („Oueen Mary II“).
Vietiniai gyventojai Hamburgą vadina „multi kulti“ miestu, kur gyvena daugiau kaip 1,7 mln. žmonių iš viso pasaulio. Hamburgas ypatingas net čia gyvenančiais benamiais, kurie yra susirentę savo gūžtas tiesiog po tiltu. Pastarieji dažniausiai labai šnekūs, moka keletą kalbų, groti.
„Herzlich wilkommen“, – sako tau vietinis Hamburgo gyventojas, sužinojęs, kad atvykai iš svetur. Arba tiesiog: „Moin!“. Ir jei iš tavo lūpų išslysta grįžtamasis žodis kita, ne vokiečių kalba – nevertėtų jaudintis – Hamburgo gyventojai tarptautine laikomą anglų kalbą moka puikiai.
Būtent čia, 1911 m. buvo pastatytas, technine sensacija vadinamas 426 metrų ilgio Elbės tunelis. Jis ypatingas tuo, kad yra „išraustas“ tiesiog po upe
Turbūt daugelis apie Hamburgą yra girdėję kaip apie kultūros miestą, kuriame gimė, gyveno ir kūrė žymūs pasaulio kompozitoriai, tokie kaip Feliksas Mendelsonas, Johannes‘as Bramsas, Karlas Filipas Emanuelis Bachas.
O gal apie esate girdėję kaip apie techninių stebuklų miestą? Juk būtent čia, 1911 m. buvo pastatytas, technine sensacija vadinamas 426 metrų ilgio Elbės tunelis.
Jis ypatingas tuo, kad yra „išraustas“ tiesiog po upe. Neįtikėtina? Ne, tai tikra tiesa, nes jame galima ir apsilankyti – čia įrengti liftai nukels jus tiesiai į tunelį, kurį pervažiuoti galėsite tiesiog dviračiu.
Artimas Venecijai
Pirma stotelė – centras. Čia, aplink teliuškuojantį Alsterio ežerą, ir prasidėjo Hamburgo miesto įsikūrimo darbai.
Juokiamasi, kad šiandien Hamburgas savo tiltų skaičiumi lenkia net Veneciją, Amsterdamą ir Londoną kartu sudėjus – čia jų skaičius siekia daugiau kaip porą tūkstančių (~2500).
Daugelis Hamburgą praminė Šiaurės Venecija, vien dėl mieste tekančių kanalų gausos.
Galima sakyti, kad vandens apsemti buvę grūdų sandėliai atrodo romantiškai, o visai pro namų langus praplaukiantys nedideli laivai – neįprastai. Taip pat dėmesio vertas miesto centre įsikūręs, po didžiojo Hamburgo gaisro atstatytas Rotušės („Rathaus“) pastatas.
Didingas išore ir vidumi objektas, lankytojus kviečia susipažinti su Hamburgo miesto istorija, pasigrožėti architektūriniais užmanymais.
O kur dar tarp siaurų miesto gatvių įsikūręs vienintelis toks visame pasaulyje miniatiūrų muziejus „Wunderland”.
Tikslas – išvysti sumažintą pasaulio versiją – Vokietiją su visais gražiausiais Bavarijos vaizdais, Austriją, Las Vegasą, Šveicarija, Skandinaviją ir daug kitų.
Apsilankius susidaro įspūdis, kad pasaulis atsiduria tiesiog ant delno. Kur jau Hamburgo oro uosto miniatiūra, su išties jame nusileidžiančiais ir kylančiais lėktuvais.
Dviratis arba „Porsche“
Galų gale kodėl gi neįsigijus tokio automobilio, kai minimalus mėnesinis atlyginimas Vokietijoje atitinka trijų mėnesių atlyginimą dirbant Lietuvoje, o maisto, aprangos kainos – beveik tokios pat abejose šalyse.
Vienas didžiausių miesto privalumų – išvystytas dviračių takų tinklas. Dviračių takai yra visur – visame mieste.
Hamburge veikia net specialūs šviesoforai dviračių vairuotojams. Čia, Vokietijoje, kaip ir Nyderlanduose, jie – pagrindinė transporto priemonė, naudojama visais metų laikais.
Tačiau prabangius automobilius vokiečiai ypatingai mėgsta. Retas atvejis, kai gatvėmis rieda senesnis nei penkerių metų automobilis.
Jiems yra priima turėti kuo naujesnes – labiausiai pasiturintys vairuoja tokius, kaip Ferrari markės automobilius ir laiko juos garažuose, kurie panašūs į svetainę (juokiasi). Labiausiai vertinamas ir didelį pasididžiavimą keliantis yra vokiečių gamybos automobilis „Porche“.
Galų gale, kodėl gi neįsigijus tokio automobilio, kai minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Vokietijoje atitinka trijų mėnesių atlyginimą dirbant Lietuvoje, o maisto, aprangos kainos – beveik tokios pat abejuose šalyse.
Visuotinis poilsis
Hamburgas yra itin turtingas savo bažnyčiomis, kurių skaičiuojama apie 160. Sekmadienis vokiečiams – šventa, šeimos diena. Visos parduotuvės yra uždaromos, lieka dirbti tik kavinės, restoranai.
Kaip jau yra žinoma iš istorijos pamokų, Vokietijoje labiausiai paplitęs liuteroniškas tikėjimas, tačiau įstatymai neapibrėžia į ką tikėti privalo žmogus – jis turi visateisę pasirinkimo laisvę.
Sekmadienis yra ypatingas dar ir nuo 5 val. ryto (vasaros laiku) prie pat Elbės upės, uoste, veikiančiu šimtametes tradicijas turinčiu „Fischmarkt“ turgumi. Čia gali išvysti tikrą šou.
Šviežios žuvies, vaisių ir daržovių pardavėjai surengia spektaklį pirkėjams, siekiant parduoti prekes ir atkreipti jų dėmesį – mėto į orą saldainius, dainuoja dainas, priverčia juoktis iki ašarų.
Hamburgo Kalėdinė pasaka
Didžiausioms šventėms Hamburgo gyventojai ruošiasi ilgai – nelaukia pirmojo sniego (kuris, neretai kartais net ir neiškrenta).
Jau lapkričio pabaigoje mieste buvo atidarytas visų labai laukiamas Kalėdų miestelis „Weihnachtsmarkt“.
Užėjęs pro vartus jautiesi patekęs į pasaką – karštas vynas, arbata su cinamonu, keptos mielinės spurgytės su cukraus pudra, naminė duona, marcipanai.
Kur dar Kalėdų eglės žaisliukai atkeliavę tiesiai iš Bavarijos, dirbiniai iš molio, žalvario, rankų darbo žvakės. Ir tai tik 1/10 išvardintų gėrybių, kurias galima rasti prieš didžiąsias metų šventes atsidariusiame Kalėdų miestelyje.
Didelis būrys žmonių, šeimos, laukia Rotušės centre į dangų kylančio Kalėdų senelio su visais šešiais elniais bei kitų staigmenų. Dar viena iš laukiamiausių dienų – gruodžio 6 d. švenčiama Šv. Nikolajaus diena.
Tądien, visi vaikai laukia pasirodančio Šv. Nikolajaus, kuris palieka saldainių – kišenėse, batuose, kuprinėse. Tėvai išties suka galvas kaip nustebinti savo atžalas, kad kasmet ši diena būtų vis įdomesnė.
Pasakojimą apie Hamburgą tęsiu kitame įraše. Laukite tęsinio!