Miestas gamtoje ir gamta mieste
„Helsinkis –ne tas miestas, kur gausi žemėlapį su 10 „būtinų pamatyti“ objektų ir lakstysi. Žiūrint grynai iš turistinės perspektyvos, galbūt ir pritarčiau minčiai, kad čia „nėra ką pamatyti“. Kituose miestuose apžiūrime bažnyčias – o Helsinkyje, kadangi suomiams religija nėra svarbi, bažnyčių – mažai. Tačiau man įstrigo keli dalykai. Vienas – tai atmosfera, kurią labai sudėtinga apibūdinti žodžiais“, – pasakojimą pradeda pašnekovė.
Erika daugumą Helsinkio vietų apibūdintų kaip „tyliai garsias“.Tai aukšto lygio, kokybiškus gaminius ir maistą siūlančios parduotuvės bei restorai, mažos kavinukės.
„Daug mažų smagių vietelių, tiesiog apie jas reikia žinoti. Arba pabūti ilgiau, arba reikia, kad kas nors į jas nuvestų“, – sako Erika.
Antras išskirtinis miesto bruožas – bet kuriame Helsinkio kampelyje esate itin arti vandens, jūros pakrantės.
„Vanduo, salos – man tai kurią jaukumo, laisvės atmosferą“, – mylimą miestą prisiminė Erika.
Parvykus iš Helsinkio į Vilnių ją dar šiek tiek laiko erzino šiukšlės, triukšmingi automobiliai. Suomijos sostinė, įvertinus joje gyvenančių žmonių skaičių, yra itin švari ir žalia.
„Yra gana daug rajonų, kur atrodo, kad tiesiog eini mišku, o ne gyvenamuoju kvartalu. Eini, praliuoksi koks triušis, į medį įsikaria voverė... Visą laiką jauti buvimą gamtoje, miestas yra labai organiškai su gamta susijungęs“, – sakė Erika.
Kita tradicija – balandžio pabaigoje švenčiama „Vappu“ – tradicinė Darbo diena, kartu pažymimas atėjęs pavasaris. Tačiau suomiai ją mini kartu ir kaip studentų šventę. Visi miestiečiai išeina į gatves su kepuraitėmis, kurias gauna baigę mokyklą arba universitetą.
Kodėl vieną naktį visas miestas pasipuošia kepurėlėmis?
Pašnekovės mėgstamiausia Helsinkio vieta – sala Suomenlinne, į kurią galima patekti per 10 minučių įsėdus į vietinį keltą. Turizmo informacijos centre jums sakys, kad šioje saloje stūkso Švedijos jūrinė tvirtovė. Tačiau nebūkite suklaidinti – salą Erika rekomenduoja aplankyti, net jei visai nesidomite karais bei istorija: daugumai suomių tai yra populiariausia savaitgalio piknikų vieta.
„Sala turi savotišką atmosferą: laukinės apžėlusios uolos, jūra. Dabar ten įsikūrė gausybė mažų kavinukių, tad galite atsigerti kavos. Vasarą suomiai čia švenčia vestuves, krikštynas, rengia draugų piknikus. Kuo labiau į žiemą, tuo sunkiau surengti pikniką lauke, nes salą šukuoja tikrai dideli vėjai. Na, šalta, bet... gražu!“, – šypsosi Erika.
Na, o tie, kurie domisi istorija, čia ras senovinių patrankų, galės paklaidžioti po tvirtovę, jos požemius ir įgyti naujų žinių aplankę muziejų.
Kita Helsinkio traukos vieta – Seurasaari sala, kurioje įkurtas senovinės architektūros muziejus po atviru dangumi (primenantis mūsiškį Rumšiškių liaudies buities muziejų).
Jie jaučia turintys visuotinę teisę į sauną ir todėl jos įrengtos daugelyje daugiabučių.
„Kokias tradicijas turi suomiai? Sakyčiau, kad Joninės – jiems šventas reikalas. Nedirba nei kavinės, nei parduotuvės. Kažkoks judėjimas ir gyvybė pastebimi gal nebent „Mc‘Donalde“. Miestas tiesiog išsikrausto. Jie važiuoja į savo vasarnamius, kuriuos vadina tiesiog „vasaros dėžutėmis“ („summer cabin“). Kita tradicija – balandžio pabaigoje švenčiama „Vappu“ – tradicinė Darbo diena, kartu pažymimas atėjęs pavasaris. Tačiau suomiai ją mini kartu ir kaip studentų šventę. Visi miestiečiai išeina į gatves su kepuraitėmis, kurias gauna baigę mokyklą arba universitetą. Tai tarsi ženklas, kad „aš jau esu kažką gyvenime pasiekęs“. Visi renkasi prie undinėlės paminklo Helsinkio turgaus aikštėje ir ten švenčia visą naktį“, – prisiminė pašnekovė.
Visuotinė ir neginčijama teisė į sauną
Erika pastebi, kad Helsinkis vasarą ir vėlyvą rudenį labai skiriasi. Nors suomiai – šiauriečiai, tačiau vis tiek retai kiša nosį į žvarbų vėją. Nebent oras tampa tinkamas žiemos pramogoms: slidinėjimui ar čiuožinėjimui pačiūžomis. Vis tik atėjus šaltajam sezonui renginių ir iškylų mieste sumažėja, visi lenda į kavines ar barus. Apsižvalgius būtų galima manyti, jog miestas ištuštėja.
Nuo šalčio vietiniai ginasi suomiškomis saunomis. Erika šypsosi prisiminusi rankšluosčiais juosmenį persirišusius pusnuogius vyrus, kurie išnyra prieš akis tiesiog dardant tramvajumi per miestą. Kai ateina metas saunai – niekas nesvarsto, ar juos kas pamatys.
„Sauna suomiams – kaip antroji religija. Kaip mums krepšinis. Jie jaučia turintys visuotinę teisę į sauną ir todėl jos įrengtos daugelyje daugiabučių. Mano daugiabutyje ji taip pat buvo, tik niekaip neprisiverčiau į ją nueiti. Viešos saunos – fantastiškai populiarios. Jei mes penktadienį einame susitikti su draugais į miestą, tai jie eina susitikti į sauną“, – sako Erika. Ypač daug senovinių, gilią istoriją turinčių saunų išlikę Kallio rajone. O viena naujausių – Loyly sauna šiuo metu yra madingiausia miesto vieta. Čia įkurta viešoji sauna, restoranas, terasa.
„Dar vieną vietą nesunkiai rasite – ji yra prie pat Helsinkio apžvalgos rato. Tai – baseinų kompleksas „Allas Seapool“, kuriame vienas iš baseinų yra jūros vandens. Dabar jis vis dar veikia, galima išsimaudyti jūros vandenyje, o tuomet viduje laukia saunos“, – pasakojo Erika.
Erika minėjo, jog bažnyčių Helsinkis turi itin mažai. Tačiau, tos, kurias jie kadaise vis tik pastatė – atima žadą. Taip, kaip svarstome, kokiu būdu inkams pavyko pastatyti savo zikuratus, o egiptiečiams – piramides, galime spėlioti, kokiu būdu atsirado uoloje iškirsta bažnyčia, iš išorės atrodanti tarsi įprasta uola.
Įspūdį jai padarė ir „kiemo išpardavimai“, kuriuose galiojo tik viena taisyklė: turi nereikalingų daiktų – sutartą dieną tempk juos į nurodytą miesto parką.
Mergina taip pat žavisi dviem Helsinkio šiuolaikinio meno muziejais ir kiekvienam rekomenduoja juos aplankyti. Vienas jų – „Kiasma“, įsikūręs Helsinkio centre, kitas – netoliese esančiame mieste Espoo. Čia veikia šiuolaikinio meno muziejus „Emma“ (Espoo museum of modern art). Beje, Erika labai rekomenduoja aplankyti Espoo, pasivaikščioti jo žaliomis pakrantėmis.
Nušiurusi, bet visų mylima kavinė „Seahorse“
Kad jau prakalbome apie restoranus ir kavines, Erika atskleidžia vieną kavinę, kurioje būtinai turėtumėte išgerti puodelį kavos ir paskanauti cinamoninių bandelių: tai „Cafe Regatta“, įkurta mediniame jūreiviškomis spalvomis nudažytame namelyje ant jūros kranto.
„Dėl restoranų, vietų pavalgyti, negalėčiau išskirti vieno – ieškantys tikrai išsirinks, kur ir ką pavalgyti. Labiausiai pačių suomių mylima neabejotinai yra apšiurusi kavinė „Seahorse“, kuri, sakyčiau, yra panaši į Vilniaus „Neringą“. Ten visi eina todėl, kad kaip pastatyta prieš 50 metų, taip ir likę. Čia žmonės dažniausiai ateina valgyti arba mėsos kukulių, arba stintų“, – rekomendavo Erika.
Jei ieškote kokybiškų drabužių ar batų, galite panaršyti po Mannerheimintie gatvėje (Helsinkio centre) įsikūrusius prekybos centrus. Pasak Erikos, išpardavimai čia būna „riebūs“ ir galima atrasti puikios kokybės daiktų, kurių kaina „nepramuš“ susiplanuoto kelionės biudžeto.
„Išpardavimai rengiami dažnai, pavyzdžiui aš, aplankiusi Helsinkį liepos mėnesį, kai kuriose parduotuvėse jau pastebėjau „vidurio sezono išpardavimą“. O dar rengiamas „seszono pabaigos išpardavimas“, – prisiminė pašnekovė.
Artėjantis kino festivalis ir „masiniai blusturgiai“
Helsinkis nuolat verda renginiais: bene kiekvieną savaitgalį pataikysite į kokią nors mini šventę. Erikai didžiausią įspūdį paliko Helsinkio kino festivalis (vykstantis rugsėjo 20-30 dienomis) bei nereguliariai organizuojamos „restoranų dienos“.
„Restoranų dienas“ galima lyginti su Vilniaus „Open kitchen“, tačiau Helsinkyje jis vyksta masiškiau ir visame mieste. Tuomet restoranai kažkokiu būdu „išeina į lauką“. Lauke įrengia, arba staliukus, ar vietas prisėsti, pasiūlo dalį savo meniu, pavyzdžiui, užkandžių“, – prisimena Erika.
Įspūdį jai padarė ir „kiemo išpardavimai“, kuriuose galiojo tik viena taisyklė: turi nereikalingų daiktų – sutartą dieną tempk juos į nurodytą miesto parką.
„Juose galėdavo dalyvauti visiškai bet kas. Tam būdavo paskirti keli parkai. Tokie masiniai „blusturgiai“, – nostalgiškai pasakoja mergina.
Helsinkyje vasarą vyksta itin populiarus festivalis mieste „Flow“, Gatvės muzikos diena, Dizaino savaitė.
Mergina taip pat rekomenduoja ilgiau apsistojusiems Helsinkyje traukiniu nukakti į Tamperę, Turku, autobusu – į Porvoo miestelį Helsinkio prieigose.
