Apie šią kelionę jie neseniai pasakojo kauniečiams surengtame susitikime. Jame sutiko pabendrauti ir su 15min bei pasidalinti savo įspūdžiais.
Ekspedicija į Elbruso viršūnę, kuri siekia 5642 m aukštį, prasidėjo nuo kruopštaus kalno pažinimo ir maršrutų planavimo. Šis milžinas, laikomas aukščiausia Europos žemyno viršukalne, iškilęs 1850 km atstumu nuo Kauno, šiauriniame Kaukaze, visai netoli Gruzijos sienos.
Visi Elbruso šlaitai yra Rusijos teritorijoje, todėl nenuostabu, kad visus ten atvykusius paprastai pasitinka rusiškai kalbantys vietiniai. Šiauriniame šlaite yra įrengtų slidinėjimo trasų, veikia lyno keltuvai. Tiesa, lietuvių ekspedicijos organizatorių nuomone, daugelis jų gana stipriai pasenę, atrodantys ne tik egzotiškai, bet ir ekstremaliai – tokių nebepamatysite jokiame Alpių kurorte.
Nors Elbrusas turi ne vieną kopimo maršrutą, „Narsuolių“ komanda nusprendė kopti pietiniu šlaitu. Šis maršrutas yra populiaresnis, labiau civilizuotas ir dėl to saugesnis nei šiaurinis. Čia kalnų stotys įkurtos trijuose pagrindiniuose lygiuose: žemutinės privažiuojamos automobiliais – apie 2500 m aukštyje; vidurinės – apie 3000 m, o pačios aukščiausios yra lyno keltuvų viršuje – apie 3800 m aukštyje. Kaip tik ten „Narsuoliai“ ir buvo apsistoję penkioms naktims dėl aklimatizacijos ir pačios viršūnės šturmo.
Susitikime su kauniečiais išvydus jaunus veidus ir entuziastingas šypsenas, net nekyla abejonės, kad šiems „Narsuoliams“ kalnai nėra svetimi. Kai kurie iš jų kalnuose praleidžia savo laisvalaikį jau daugiau nei dešimt metų. Visgi toks laisvalaikio praleidimas nėra vien paprasta užgaida, kurios gali imtis kiekvienas. Tokios viršūnės kaip Elbrusas – rimtas iššūkis, reikalaujantis ir atitinkamos patirties, ir pasiruošimo.
Pasak keliautojų, svarbu žinoti, kad užsimanius siekti Elbruso viršūnės, pirmiausia reikia perprasti savo galimybes dar būnant namuose.
„Jei sėdėdamivieną dieną biure nuspręstumėte užkopti į aukščiausią Europos tašką, reikia ruoštis avansu, kad paskui vos pradėjus kopti nereikėtų pasukti žemyn. Kalnas yra aukštas, todėl pasiruošimas būtinas. Vietiniai kalnų vedliai yra sukaupę daug istorijų apie nepasiruošusius drąsuolius, kuriuos labai dažnai užklumpa kalnų liga. Neretai juos tenka gelbėti su specialiąja pagalba“, – pasakojo komandos „Narsuoliai“ narys Romas Lukas.
Anot jo, įdomiausi (ir nebūtinai geriausi) potyriai būna, kai jau esi aukščiau 4000 m ribos. Tuomet kai kurie keliautojai nebegali normaliai valgyti, kitus tiesiog pykina, tretiems skauda galvą. Net, jei prieš kalnus intensyviai sportavote, dar nereiškia, kad jausitės puikiai ir būsite ištvermingas aukštikalnėse.
Ruošiantis į kalnus nemažiau nei fizinis pasiruošimas svarbi ir apranga. Netinkamai apsirengus, pasidarys per šalta arba per karšta, kas gali sukelti blogą savijautą.
„Man užteko trijų sluoksnių rūbų, bet mano kolegei prireikė septynių. Svarbiausia, kad apranga apsaugotų nuo vėjo, šalčio ar lietaus. Būtinai reikia terminių apatinių drabužių, kurie palaiko normalią kūno temperatūrą, taip pat patikimų rūbų, kurie apsaugo nuo drėgmės, vėjo. Labai svarbu – neperšlapantys batai. Aš rinkausi plastikinius. Privaloma kepurė, pirštinės ir akiniai nuo saulės spindulių“, – asmeniniais patarimais pasidalino R.Lukas.
Kalnų entuziastai atskleidė, kad, nors daugumoje jų parsivežtų nuotraukų kalnai atrodo gražūs, Elbrusas gali būti ir visai kitoks. Kalnas tampa labai pavojingas užklupus prastam orui.
„Blogiausia tai, kad pakliuvus į pūgą nebelieka jokių orientyrų. Kalno viršūnė yra padengta sniegu ir ledu, o paklydus per rūką, galima atsidurti ledynų teritorijoje, kur yra susiformavusios properšos. Jos, dėl šviežiai prisnigto sniego, gali būti užpustytos ir nematomos. Elbruso properšos gali siekti 200 m gylį, ten įkritus be saugos išsikrapštyti tikriausiai būtų nebeįmanoma“, – pasakojo šios ekspedicijos vadovas Dainius Babilas.
Ekspedicijos dalyviai taip pat pasakojo, kad lipant į kalnus dauguma nori patirti laisvės jausmą. Kai kurie pageidauja vienumos, nori, pavyzdžiui, pamedituoti. Tačiau net ir tokiu atveju geriau nelikti vienam.
Anot D.Babilo, vienas iš esminių dalykų lipant į kalną – patikimas bendražygis.
„Lipdamas į tokį aukštį niekada nežinai, kokia bėda tave gali ištikti. Galbūt tau pasidarys silpna arba kažkur paslysi? Todėl komandoje yra labai svarbu žmogus, kuriuo gali pasitikėti lemtingu momentu“, – įsitikinęs ekspedicijos vadovas.
„Narsuolių“ komandoje nemaža dalis narių vienas kitą pažinojo iš senesnių bendrų kelionų. Tačiau net ir tai nėra garantas, jog puikiai sutarsi. Juolab, kad keliautojai dažnai turi skirtingus asmeninius tikslus, kuriuos bendroje ekspedicijoje būtina derinti.
„Dalis žygeivių prieš ekspediciją vienas kito gerai nepažinojo. Visi esame labai skirtingi ir turėjome sau išsikėlę individualius asmeninius tikslus, tačiau mums labai pasisekė, nes pavyko suburti išskirtinę komandą. Keliaudamas aukštai kalnuose niekada iš anksto negali žinoti, kokia bus savijauta, tačiau naktį kopdami viršūnės link jau galėjome būti tikri, jog ištikus bėdai, bet kuris bendražygis išties pagalbos ranką ir pasidalins paskutiniu puodeliu arbatos“, – pasakojo ekspedicijos dalyvė Ingrida Veliutė.
Pasak jos, patikimi bendražygiai tampa itin svarbūs užklupus „kalnų ligai“.
„Kuomet kylama aukštyn, mažėja deguonies ir kinta slėgis. Tuo metu, pasikeičia kraujo apykaita, todėl daug kam pasireiškia galūnių tirpimas, dažnai – galvos skausmas, o nuo galvos skausmo ima pykinti. Pykinimas yra vienas iš pagrindinių ženklų, kad sergate kalnų liga. Didelis pavojus kyla ir dėl netikėtai užklupusio mieguistumo. Tuomet užklupusi pūga gali nesunkiai užpustyti ir mirtinai sušaldyti keliautoją. Kalnų ligą šiek tiek palengvina specialūs vaistai, rekomenduojama prieš kopimą nepersivalgyti“, – sakė dar vienas ekspedicijos dalyvis Tautvydas Rimas.
Atsakingai rinkosi šturmo dieną: ja tapo „trijų septynetų“ data
Siekiant išvengti „kalnų ligos“, būtina tinkamai pasiruošti viršūnės šturmui. Pirmiausia – tinkamai aklimatizuotis.
Viršūnės šturmo dieną pasirinkome atsižvelgdami net į mėnulio fazę. Vietiniai mano, kad geriausias metas kopimui, kai mėnuo vos pradeda pilnėti. Žiūrėjome ir datos skaičius – pasirinkome tris septynetus
„Narsuoliai“ ėmėsi visų įmanomų saugumu priemonių, aklimatizacijos žygiuose nuosekliai didino pasiekiamą aukštį. Be to, net poilsio dienomis buvo lavinami ledkirčių naudojimo įgūdžiai, kruopščiai sekamos orų prognozės.
„Viršūnės šturmo dieną pasirinkome atsižvelgdami net į mėnulio fazę. Vietiniai mano, kad geriausias metas kopimui, kai mėnuo vos pradeda pilnėti. Žiūrėjome ir datos skaičius – pasirinkome tris septynetus.
Elbruso viršūnę suplanavome ir ją sėkmingai pasiekėme dieną, kuri buvo pažymėta skaičiais 2017 07 27“, – sakė D.Babilas.
Jūriniuose konteineriuose įrengtas miegojimo patalpas, kuriose leido naktis, „Narsuoliai“ buvo užsisakę prieš pusmetį. Be vietinių pagalbos juos gauti yra gana sunku, ypač vasaros viduryje, kai Elbruse susirenka daug ekspedicijų.
„Visada yra alternatyva nakvoti palapinėse, tai galbūt būtų ir pigiau. Tačiau nakvojant konteineriuose, daugiau laiko ir dėmesio galima skirti kopimui ir ten aukštai pasididinti šansus“, – pasakojo ekspedicijos dalyviai.
Šturmo naktimi „Narsuoliai“ vadina ekspedicijos momentą, kai siekiama svarbiausio tikslo – pagrindinės viršukalnės. „Tai prasideda apie antrą valandą nakties. Taip yra todėl, kad kalno viršūnę būtų galima pasiekti iki pietų ir suspėti nusileisti iki stovyklos dar nesutemus. Be to, spiginant saulei pradeda tirpti sniegas ir jis pasidaro labai klampus. Tai ir yra ta svarbi naktis, kai sprendžiasi visos ekspedicijos rezultatas. Mums šturmas tęsėsi 11-a žygio valandų, viršūnėje buvome apie 10 val. ryto“, – pasakojo ekspedicijos vadovas D.Babilas.
Pasiekę viršūnę ir aukščiausioje Europos vietoje iškėlę trispalvę „Narsuoliai“ ten išbuvo apie 20 minučių. Dalyviai dalinosi įspūdžiais, jog ėjimas aukštikalnėse vyko lėtu žingsniu, jokie lenkimai nebuvo leidžiami. Šturmo naktį labai padėjo ir vietinis kalnų vadovas, kuris vėliau išsipasakojo, kad į viršūnę jau buvo užlipęs apie 160 kartų.
Laikas viršūnėje prabėgo labai greitai, tačiau jo užteko pagrindiniam ekspedicijos tikslui – taikos žinutė buvo išsiųsta visam pasauliui.
