„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Į Everestą kopianti Edita Nichols: esame kantrūs ir laukiame oro permainų, pailsėję šerpai vėl grįžta į viršų

Į Everestą užkopti pasiryžusi Edita Uksaitė Nichols iš bazinės stovyklos redakcijai pranešė, kad visa komanda kantriai laukia orų permainų, leisiančių pajudėti viršūnės link. Šiuo metu manoma, kad vėjas siautės dar kelias dienas.
Edita treniruojasi kopti prisirišusi prie virvių
Edita treniruojasi kopti prisirišusi prie virvių / Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr.
Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Žvilgsnis į bazinę stovyklą
Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Žvilgsnis į bazinę stovyklą

„Esame kantrūs ir ramūs. Žinoma, norime kuo greičiau kopti į viršų. Tačiau laukimas – Everesto kasdienybė. Reikia laukti, o kai tik pasitaikys proga – iš karto kopsime“, – redakcijai pranešė Edita.

Komandos vadovas Philas Cramptonas kasdien analizuoja įvairių šaltinių orų prognozes. Kol kas komandai kopti trukdo viršuje siaučiantis stiprus vėjas. Nepaisant to, komandos šerpai jau yra pradėję gabenti krovinius į aukštutines stovyklas, jie taip pat pradėjo tvirtinti kopimui reikalingas virves. Vėjui dar labiau sustiprėjus, šerpai kelioms dienoms grįžo į bazinę stovyklą poilsio.

Planuojama, kad jau pirmadienį šerpai sugrįš ant Everesto šlaito.

Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Sutinkami poilsio grįžę šerpai
Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Sutinkami poilsio grįžę šerpai

„Šerpai dar du kartus turi su kroviniais pakilti iki trečiosios stovyklos (8300 m). Orų prognozės rodo, kad maždaug ketvirtadienį arba penktadienį ties trečia stovykla vėjas turėtų silpnėti. Aukštutinę bazinę stovyklą palikti mes planuojame kitą sekmadienį. Žinoma, kol kas tai tik planai, kuriuos bet kada gali vėl koreguoti pasikeitusios oro sąlygos. Laikykite už mus kumščius!“, – parašė Edita.

Kaip pranešė komandos vadovas P.Cramptonas, į bazinę stovyklą sugrįžę šerpai papasakojo, kad labai stiprus vėjas aukštutinėje bazinėje stovykloje (ABC) suniokojo dalį kitų komandų palapinių. Šioje stovykloje vis dar likusios kelios komandos, laukiančios tinkamo oro, kad galėtų įvykdyti savo aklimatizacijos programą ir užkopti ant Šiaurinio balno. Tačiau kol kas oro sąlygos jiems neleidžia to padaryti. Edita su komanda prieš kelias dienas dar spėjo pasinaudoti „langu“ kopimui į Šiaurinį balną.

Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Komanda treniruojasi prie Šiaurinio balno
Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Komanda treniruojasi prie Šiaurinio balno

Kaip rašo pati Edita, komanda būdama aukštutinėje bazinėje stovykloje daug treniravosi ir tobulino savo įgūdžius kopiant prisirišus prie virvių. Pasak Editos, kai kurie komandos nariai iki šiol dar nebuvo to darę, tad laukimo laikas ABC tikrai nepraėjo veltui.

Edita praneša, kad laukdama tinkamų oro sąlygų kopimui, ji daug vaikšto, skaito, sportuoja.

„Šeštadienį su Margaret (kartu su Edita keliaujanti alpinistė Margaret Watroba iš Australijos – red.past.) išėjome trumpam pasivaikščioti. Tačiau kelias buvo labai uolėtas, tad abi buvome priverstos pasukti atgal. Toliau eiti buvo per daug pavojinga, kadangi pakeliui grėsmingai kabėjo uolos, galinčios bet kada atitrūkti ir pražudyti“, – pranešė Edita.

Grįžusi iš Himalajų vėl žada apsilankyti Nigeryje

Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Komanda treniruojasi prie Šiaurinio balno
Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Komanda treniruojasi prie Šiaurinio balno

Į Everestą nusitaikiusi vienintelė moteris lietuvė, jau du kartus įkopusi į aukštesnius kaip 8000 m kalnus, taip pat primena, kad ji savo žygiu siekia atkreipti žmonių dėmesį į skurdų Afrikos regioną Sahelį. Žygį pavadinusi „Everestas Saheliui 2013“ („Everest For Sahel 2013“), Edita tikisi ne tik atkreipti dėmesį į badaujančių šio regiono žmonių problemas, bet ir nori surinkti lėšų.

Sahelis – tai regionas Vakarų Afrikoje, apimantis aštuonias valstybes. Maisto krizė kilo po to, kai dėl ypač nepalankių gamtinių sąlygų 2011 m. beveik neužderėjo derlius. Maisto atsargų mažėjimas sukėlė kainas. Daugybė šeimų susidūrė su pavojumi likti visai be maisto.

Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Poilsio grįžę šerpai
Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Poilsio grįžę šerpai

Pernai su Pasaulio maisto banko programa dirbdama Nigeryje ir iš arti pamačiusi kenčiančius žmones, Edita nusprendė, kad gali pabandyti jiems padėti, gali atkreipti dėmesį į jų problemas, gali bandyti surinkti pinigų jiems. Ji sako, kad pamačius, kaip šie žmonės kenčia, jos gyvenimas pasikeitė.

„Kelionei į Everestą skiriu savo sunkiai uždirbtus ar skolintus pinigus. Visas savo keliones finansuoju pati, kelionėms, taip pat ir šiai, skiriu tik savo asmeninius ar rėmėjų (šios kelionės išlaidas rėmėjai padengia vos 3 proc. – red. past.) pinigus. O visos paaukotos ar žygio metu surinktos lėšos, kurios skiriamos Sahelio žmonėms, patenka ne man, o į Pasaulio maisto banko sąskaitą“, – sako Edita.

Moteris teigia, kad grįžusi iš Himalajų, ji būtinai nuvyks į Nigerį, kad savo akimis pamatytų, kaip šiame žygyje surinktos lėšos padeda išgyventi badaujantiems žmonėms.

Jubiliejiniai metai Lietuvos alpinizmui

E.Nichols nuotr./Everestas padengtas debesimis
E.Nichols nuotr./Everestas padengtas debesimis

Edita visada pabrėžia esanti lietuvė ir į kalnus su savimi visada gabenanti trispalvę. Trispalvę ji nešasi ir į Everestą. Lietuvos alpinizmo legenda Vladas Vitkauskas 15min.lt neseniai yra sakęs, kad Editai užkopti į viršūnę galėtų sukliudyti tik ekstremalios oro sąlygos, tačiau jis tiki, jog gegužę jau galės pasveikinti ir pirmą lietuvę moterį, pabuvusią ant pasaulio stogo.

„Su visa pagarba kitoms Lietuvos alpinistėms, Edita yra tinkamiausia kandidatė pasiekti viršūnę. Taip atsakingai besiruošiančio žygiui alpinisto reikėtų dar paieškoti ir tarp vyrų“, – pagyrimų kolegei tąkart negailėjo V.Vitkauskas.

Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Šiaurinio balno siena
Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Šiaurinio balno siena

Šiemet sukanka lygiai 60 metų nuo to momento, kai pirmieji žmonės pasiekė Everesto viršūnę. 1953 m. gegužės 29 d. pirmą kartą žmonijos istorijoje ant aukščiausio pasaulio kalno, užkopę pietiniu šlaitu, atsistojo alpinistas iš Naujosios Zelandijos Edmundas Hillarys ir šerpas Tenzingas Norgay.

Išskirtiniai šie metai ir Lietuvos alpinizmui. Prieš 20 metų, 1993 m. gegužės 10 d., Vladas Vitkauskas tapo ne tik pirmuoju lietuviu, įkopusiu į Everestą, bet ir pirmuoju trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) alpinistu, aukščiausioje planetos viršukalnėje išskleidusiu nacionalinę vėliavą. Edita sako, kad tai ją dar labiau įpareigoja.

Iš viso Everesto viršūnėje jau pabuvojo keturi lietuviai. Tai – Vladas Vitkauskas (įkopė 1993 m.), Saulius Vilius (įkopė 2003 m.), Aldas Baltutis (įkopė 2007 m.) ir Darius Vaičiulis (įkopė 2007 m.).

2011-ųjų pavasarį į Everestą bandė kopti pirmoji lietuvė moteris – Aldona Skėraitytė, tačiau susirgusi 7 000 m aukštyje, ji buvo priversta pasukti atgal.

Apie Editos žygį į Everestą dviem kalbom (lietuvių ir anglų) nuolat informuoja 15min.lt. Lietuvės žygį galite paremti ir jūs. Jei norite daugiau sužinoti apie paramą, kurią galite suteikti šiai ekspedicijai ir skurdžiam Afrikos regionui Saheliui, spauskite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs