Gidas Aurelijus Balčiūnas tradicines dienos iškylas konstruoja maždaug taip: iki pietų – rimtoji dalis – sakrališkos vietos, menų galerijos, o po pietų – odė skrandžiui, akims ir ausims.
Vargonininkui mikrofonas nereikalingas
Pačiame Kaišiadorių centre stūksanti neogotikinė Kristaus atsimainymo katedra žavi savo architektūra, o dar labiau ši vieta pakeri vargonininku Andrejumi Tomenko.
Vaikystėje kunigu norėjęs tapti Andrejus prieš 21-erius metus įgijo vargonininko, tikybos ir muzikos mokytojo specialybes Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale.
„Esu lenkas, nors augau Švenčionyse, iki devintos klasės nemokėjau lietuviškai. Dar besimokydamas mokykloje savaitgaliais važiuodavau į Mielagėnų bažnyčią patarnauti Šv. Mišiose. Būtent ten klebonas Marijonas Savickas sustiprino meilę bažnyčiai ir Dievui, supažindino ir su vargonais. Svarstant, kur studijuoti, kartu vykome ir į Rokiškį“, – savo istoriją klojo Andrejus, kuris dar muzikos mokyklose buvo baigęs akordeono specialybę.
Dabar šalia Kaišiadorių gyvenantis A.Tomenko vargonais groja ir gieda kiekvieną dieną. „Man lengviau groti ir giedoti nei kalbėti“, – prisipažįsta vyras.
O kuomet bažnyčioje vyko įgarsinimo darbai, specialistai pripažino, kad Andrejui įgarsinimo net nereikia – jo balsas tikrai galingas. „Mikrofonu pasinaudojau gal tik porą kartų, kuomet buvau užkimęs ir galėjau tik šnabždėti“, – šypteli Andrejus, kuriam giedojimas teikia didelį malonumą.
Kaišiadoryse šiemet yra ir naujų atradimų – tai skulptūros, sukurtos regione vykusiame skulptorių plenere, skirtame Lietuvos kultūros sostinei. Penki skulptoriai – Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis kūrė atminties akcentus, skirtus svarbiems krašto įvykiams bei asmenims atminti.
Skulptūros skirtos pirmą kartą pro Jatkonių kaimą 1862 metais pravažiavusiam traukiniui, pirmajam Kaišiadorių vyskupui Juozapui Kuktai atminti bei kiti kūriniai, kuriuos galima pamatyti specialiai sukurtame kultūriniame maršrute.
Po Žaslius – su žirgu
O štai atvykus į Žaslius, jų istoriją galima pažinti pasivėžinant Lietuvos sunkiasvorių veislės kumelės Majos traukiamu dailiu vežimu. Taip ne tik vaizdingą miestelį galima pamatyti, bet ir smagiai su poniais laiką praleisti, Arklio muziejų aplankyti, kuriam eksponatai kaupiami jau daugiau nei 20 metų.
Būtent jį įkūrę Asta ir Vaclovas Malakauskai mielai įsileidžia lankytojus, aprodo ir savo įkurtą XX amžiaus pradžios istoriją menančių šeimos daiktų kampelį.
Bene dešimtmetį ponius auginantys sutuoktiniai visuomet turi prikaupę duonos – ji ypač mėgstama, tad atvykus greitai susidraugaujama su arkliukais.
„Buvimas su gyvūnais – tikra atgaiva. Po dienos darbų visuomet keri nuostabūs vakarai stebint ramiai žolę rupšnojančius ponius. Pasimiršta visi rūpesčiai“, – sakė A.Malakauskienė.
Moteris pridūrė, kad visus norinčius pavėžinanti kumelė Maja pagal arklių charakterių vertinimo skalę turi aukščiausią – 10 iš 10 įvertinimą.
Tradicinė anūkų šventė Rusiuose
O štai Rusių kaime ant Neries kranto įsikūrę Nemira Abloževičienė kartu su vyru Virginijumi priima norinčius organizuoti renginius. Ne pirmus metus ir pati Nemira savo valdose organizavo Anūkų šventę. „Mes kiekvienas esame anūkas“, – taip šventės idėją apibūdina renginio sumanytoja ir organizatorė Nemira.
Šeima į savo išpuoselėtą teritoriją įsileidžia visus. „Čia ir skautai renginius darė, ir jei kas su palapinėmis atvyksta, įsileidžiame“, – pasakojo Nemira.
Stebina indiški prieskoniai
Į visai kitus potyrius orientuota popietinė ekskursijos po Kaišiadorių rajoną dalis.
Daugiau nei 10 metų ūkį valdo puikiai lietuviškai kalbantis iš Indijos kilęs Kannanas Vijayakumaras.
Štai „Bedrock“ ūkyje priklausomai nuo sezono turistai stebinami egzotiškais špinatais su vitamino C bomba, ar karčiuoju moliūgu, dar kitaip vadinamu raukšlėtuoju svaideniu. Jis atrodo nepakartojamai, tačiau sunokęs yra labai kartus. Svaidenis puikiai tinkantis įvairiems patiekalams, bet dažniausiai vartojamas kaip užkandis ar troškiniuose kaip prieskonis.
Rytų valstybėse būtent jis dažnai naudojamas ir liaudies medicinoje. O kur dar indiški pomidorai, arbūzai, cukinijos ar įvairiausios prieskoninės žolelės, kurių dalis lyginama ir su natūraliais afrodiziakais.
Sąsajos su Indija neatsitiktinės – daugiau nei 10 metų ūkį valdo puikiai lietuviškai kalbantis iš Indijos kilęs Kannanas Vijayakumaras. Industrinio projekto dizainus keliose šalyse diegęs Kannanas dabar Kalniškių kaime sukonstravo penkis 70 kv. metrų ploto šiltnamius, įrengė automatizuotą šildymo-vėdinimo sistemą ir jau dvejus metus su žmona Kristina augina kreivabudes bei aibę prieskoninių daržovių.
„Klausimų apie gydomąsias augalų savybes sulaukiame daug ir įvairių. Prie to pripratome. Lietuviai itin smalsūs“, – šyptelėjo Kristina.
„Aitišnikai“ nesnaudžia
Į itin sveiką maistą, o gal ir nepalyginamai geresnę savijautą orientuotos ir Bačkonių ekologinio ūkio edukacijos. Čia autobusai ar pavieniai turistai stabteli porai valandų. Jiems įdomu viskas – natūraliai išaugintų daržovių, kad ir salierų, poveikis skrandžiui ar pomidorų nauda kraujotakai.
Iš Panevėžio kilęs mobilių telekomunikacijų versle besisukęs, o dabar ūkį valdantis Andrius Prusakovas sako sulaukiantis šimtų neįprastų klausimų. „Žmonių poreikis gyventi sveikiau palaipsniui atsiranda“, – teigia Andrius, kurio auginamos daržovės keliuose Vilniaus turgeliuose tiesiog iššluojamos.
„Didžiąją dalį jų perka jaunoji IT karta, kuri tiki, kad natūraliai užaugintos daržovės ar prieskoniai gali palaipsniui „perkrauti“ organizmą“, – mįslingai šypteli Andrius.
Ekspertai teigia, kad Kaišiadorių turizmo orientacija į sakrališkumą ir gurmaniškumą lygintina su Pietų Afrikos Respublika. „Ten irgi gali keletą kilogramų patikusių daržovių atsivežti į namus. Specialiai į ekologinius šiltnamius suka turistiniai autobusai“, – sako šaknų Kaišiadorių rajone turintis „Hoperfy“ aplikacijos įkūrėjas Tadas Kertenis.
Tuo tarpu „Kelionių laiko“ pažintinių kelionių vadybininkė Eglė Blažaitytė sako, kad degustacinės kelionės dabar „ant bangos“. Ji pataria organizuoti daugiau edukacijų.
„Tik pažiūrėjimas nėra aktualu. Žmonės teiraujasi, kur ir ką galėtų paragauti, kaip gaminti vienus ar kitus patiekus. Po degustacijų turi būti galimybė įsigyti paragautų produktų ir, geriausia, kad būtų galimybė atsiskaityti kortele. Visuomet patariame keliautojams turėti grynųjų, tačiau šiuolaikinė karta jų dažniausiai nebesivežioja“, – patarimus dalijo E.Blažaitytė.