Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė sako, jog jaudulio esama, nes klaustukų, kas ir kaip būtų daroma, išlieka. Visuomenės sveikatos centro atstovai teigia, jog kiekvienas konkretus atvejis labai individualus ir kiekvieno scenarijaus numatyti neįmanoma, tačiau koordinaciniai veiksmai esą yra aiškūs.
Kovo 31-ąją į Klaipėdą atplauks Jungtinėje Karalystėje kelionę pradedantis laivas „Astoria“. Keleivių skaičius paaiškės likus porai dienų iki atvykimo. Laivas keliaus po Baltijos šalių uostus.
Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė R.Savickienė viliasi, jog sezonas praeis sklandžiai, tačiau neslepia, jog žinia apie koronaviruso atvejus Italijoje nuogąstavimą padidino.
„Šiuo metu 69 kruiziniai laivai sąraše, turėtų atplaukti per sezoną 85 tūkstančiai kruizinių keleivių. Situacija gali keistis dviem kryptimis. Viena jų – kad daugelis pasaulio regionų darosi nebesaugūs, tuo pačiu ir Viduržemio jūros regionas, Azija. Gali būti, kad padaugės laivų Baltijos šalių uostuose, jei išliksime saugus regionas.
Kitas variantas – tiesiog žmonės gali pradėti atsisakyti kruizų. Kruizai gali atvykti į uostą neužpildyti, gali būti mažesni kiekiai turistų juose, – kalbėjo R.Savickienė. – Iki Italijos nejautėm, o atsiradus virusui Italijoje truputėlį tas nuogąstavimas atsiranda. Vis dėlto tai Europos Sąjunga. Daug turime kruizinių linijų. „Costa cruise“ dalis turistų būdavo iš Italijos. Gali sumažėti šitas kiekis keliaujančių žmonių. Turime viltį, kad visas tas dalykas išsispręs.“
Gali būti, kad padaugės laivų Baltijos šalių uostuose, jei išliksime saugus regionas, – kalbėjo R.Savickienė
Turizmo informacijos centras jau užsisakė dezinfekcinių priemonių ir kaukių, kad saugiai jaustųsi tiek darbuotojai, tiek svečiai. Pirmoji vieta, kur turistai dažniausiai atkeliauja mieste – tai turizmo centras. Jau netrukus prie įstaigos durų bus pastatytas dezinfekcinis aparatas, kad svečiai galėtų dezinfekuoti rankas. Pastebėję kosėjantį ar čiaudintį svečią, specialistai pasiūlys kaukę.
R.Savickienė neslepia, jog gauti priemonių yra tikras iššūkis. Vaistinėse kaukių nelikę.
Dėlioja priemonių eigą
Antradienį į pasitarimą susirinkę turizmo agentūrų atstovai, gidai, uosto ir visuomenės sveikatos centro specialistai dėliojo įvykių seką, kokių priemonių būtų imtasi, jei atvykus laivui į uostą svečiui būtų įtartas koronavirusas.
Pasak R.Savickienės, pagal galiojančias direktyvas Klaipėdos uostas negali neįleisti laivo, kuriame yra užkrėstas žmogus, tad svarbu žinoti, kokių priemonių būtų imtasi.
„Tarkime, turime įtarimą, kad yra toks žmogus. Laivas turi prašyti, kad būtų daromas tyrimas, ne mes patys. Tada tarnybos išsivežtų, karantinuotų. Kitas dalykas, jog tyrimui reikia apie 9 valandų – trijų valandų, kad nuvežtų iki Vilniaus, dar šešių valandų pačiam tyrimui. Klausimas, ar tokiu atveju laivas būtų išleistas išplaukti, ar ne? Buvo kalbama, jog jei atliks dezinfekcinius veiksmus, išleis. Bet kas juos patikrins? Neaiškūs šie dalykai“, – sakė R.Savickienė.
Pagal galiojančias direktyvas Klaipėdos uostas negali neįleisti laivo, kuriame yra užkrėstas žmogus.
Turizmo informacijos centro vadovei kyla ir daugiau retorinių klausimų. Turistai vyksta į daugybę ekskursijų visame regione. Kaip gi būtų sprendžiamos situacijos, jei svečiui simptomai paaiškėtų pakeliui?
„Jei išsivežei į Platelių šaltojo karo muziejų, o autobuse gidas pastebėjo, kad žmogus pradėjo kosėti, čiaudėti, kokie veiksmai? Žinome numerį 112, bet per kiek laiko ir kas atvažiuos to žmogaus paimti? Ar vieną žmogų išlaipintume ant suoliuko laukti, ar visus? Tai individuali situacija. Matyt, viskas išsispręs su pirmais įvykiais, jei, neduok Dieve, jie būtų“, – kalbėjo R.Savickienė. Moteriai per pasitarimą niekas neatsakė į klausimą, kokiomis gi kalbomis šneka 112 operatoriai. Svečiui pasijutus blogai šis skambintų tarnyboms ir turėtų papasakoti, kur lankėsi prieš tai ir kokius simptomus jaučia.
Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūtė 15min patikino, jog operatoriai kalba lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.
„Žinoma, kai kurie operatoriai moka ir daugiau kalbų – yra kalbančių vokiečių, prancūzų, norvegų kalbomis. Deja, užtikrinti, kad kiekvienoje pamainoje atsiras žmonių, kalbančių, pvz., vokiečių kalba, negalime. Todėl, kaip minėjau, yra keturios pagrindinės kalbos, o kitos gali praversti tik tuo atveju, jei paskambinęs žmogus nekalba nė viena iš jų“, – sakė V.Juozevičiūtė.
Jei išsivežei į Platelių šaltojo karo muziejų, o autobuse gidas pastebėjo, kad žmogus pradėjo kosėti, čiaudėti, kokie veiksmai? Žinome numerį 112, bet per kiek laiko ir kas atvažiuos to žmogaus paimti?
Visuomenės sveikatos centras: visų scenarijų nenumatysi
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas 15min sakė, jog pagrindinis susitikimo su turizmo atstovais tikslas buvo aptarti veiksmus, kurie būtų daromi, jei paaiškėtų, jog laive yra galimai sergantis žmogus.
„Uosto direkcijos atstovai paaiškino, kad būtų skirta speciali krantinė apsauga, kad niekas negalėtų patekti ir išeiti, jei būtų toks atvejis įtartas, kol būtų nustatomas laboratoriškai mėginys, sulauktas atsakymas. Laive yra komanda, kuri tam tikrus darbus atliktų, kruiziniuose laivuose yra medikai, šiuo atveju galutinį sprendimą priimtų laivo kapitonas. Jis atsakingas už būklę ir situaciją laive. Sunku spėlioti, kas konkrečiu atveju galėtų būti, tačiau jei būtų įtarimas ir patvirtintų laivo medikai, tas žmogus būtų nuvežtas į ligoninę“, – kalbėjo R.Grigaliūnas.
Jo teigimu, išlieka tikimybė, jog laivas, kuris uoste stovi 6–9 valandas, kol būtų atliekamas tyrimas, išplauktų į kitą uostą, o keleivis liktų ligoninėje. Kol kas situaciją apsunkina tai, jog tyrimai atliekami tik Vilniuje, tačiau Klaipėdos universitetinė ligoninė išreiškė norą atlikti tokius tyrimus ir Klaipėdoje. Tiesa, kol kas neturi reikiamų reagentų.
„Visokių variantų gali būti, svarbiausia, kad būtų išlaikytas algoritmas, tęstinumo veiksmai. Kuo mažiau panikos. Jei viskas gerai, laivas švartuojamas, turistai keliauja, priemonių nesiimama. Jei yra įtarimas, imamės priemonių“, – sakė vadovas.
Visokių variantų gali būti, svarbiausia, kad būtų išlaikytas algoritmas, tęstinumo veiksmai. Kuo mažiau panikos, – sakė R.Gailiūnas.
Jo teigimu, specialistai visuomet pabrėžia rankų higieną, ši itin svarbi siekiant apsisaugoti nuo visų ligų, tad bene pagrindinis patarimas siaučiant virusams, įsigalint ir gripo bei peršalimo ligoms – kuo dažniau plauti rankas.
„Mokslininkai sako, kad apie 80 procentų visų patogenų ant rankų, virusai ir panašiai, palietus durų rankeną ar paviršių ramiai prilimpa ant rankų. Jei nesilaikysim rankų plovimo higienos, tikimybė didesnė susirgti, nes liečiamos akys, nosis, virusas gali patekti į gleivinę. Rankų higiena ir dar kartą rankų higiena, tai efektyvi priemonė nuo visų susirgimų“, – pabrėžė R.Gailiūnas.
Gauna informaciją, kokiuose uostuose lankėsi
Uosto direkcijos Uosto režimo ir technologijų departamento vadovas Egidijus Kuzmarskis 15min pasakojo, jog kiekvienas laivas prieš atvykdamas į Klaipėdos uostą pateikia išsamią informaciją apie save ir įgulos narius, pildo jūrinės sveikatos deklaraciją, kurioje yra išsami informacija apie įgulos narių sveikatos būklę.
Uosto direkcija prieš priimdama laivą iš jo gauna informaciją apie dešimt uostų, kur prieš tai lankėsi laivas. Šie dokumentai pateikiami per informacinę sistemą, prie kurios prisijungusios Klaipėdos uostą kontroliuojančios institucijos, tarp jų ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
„Jei šitoje deklaracijoje būtų informacijos su požymiais, panašiais į koronavirusą, toks laivas į uostą būtų įleistas tik po Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikros. Jei būtų požymiai, kad yra užsikrėtęs įgulos narys ir mūsų locmanams reiktų vykti, esam aprūpinę locmanų katerius ir locmanams nupirkę respiratorius, apsaugines gumines pirštines ir apsauginius higieninius kostiumus. Mes išsamiai bendraujame su Visuomenės sveikatos centru, ruošiamės scenarijams. Jei reiktų priimti tokį laivą, būtų skirta atskira krantinė, patekimas būtų uždarytas, apribotas“, – pasakojo E.Kuzmarskis.
