Prieš planuodami šią kelionę ilgai svarstėme. Pirmas variantas buvo rinktis jau ne kartą išbandytą Latviją. Kitas variantas, palikti automobilį namie ir su šeima tiesiog kur nors nuskristi. Manau, kad ir dabar yra žmonių, kurie vis dar dėlioja savo atostogų planus, todėl šis tekstas jiems gali praversti. Neabejoju, kad situacija iš esmės nepasikeis ir kitais metais.
Iš visų variantų pasirinkome kelionę automobiliu po Lenkiją. Labiausiai tai lėmė noras išbandyti tai, ko dar nebuvome darę. Žinoma, Lenkija mus traukė ir savo patraukliomis kainomis bei gana aukšta poilsio kokybe.
Nusprendėme savaitei vykti į Sopotą. Tai miestas Lenkijos pajūryje. Galima sakyti, kad Sopotas, Gdanskas ir Gdynė nors žemėlapyje ir yra trys atskiri miestai, tai viena ilga pajūriu nusidriekusi gyvenvietė. Išeidamas rytais pabėgioti Sopoto krantine vos po 10 minučių atsidurdavau Gdanske.
Važiavome su mažais vaikais, todėl nusprendėme nerizikuoti ir 500 kilometrų atstumo vienu kartu įveikti nebandyti. Laikas parodė, kad tai buvo labai, labai, labai geras sprendimas. Susiplanavome nakvynes pusiaukelėje esančiame kurortiniame miestelyje Mikolaikose.
Pirmą savo kelionės tikslą pasiekėme be didesnių problemų. Tiesa, dar Lietuvoje supratome, kad važiuoti nebus paprasta. Vienos juostos kelias, kuriame apstu vilkikų ir lenkti draudžiančių ženklų nepaisančių vairuotojų, labai optimistiškai nenuteikė.
Vaikams buvome padarę užsienio pasus, nes girdėjome apie Lenkijoje atnaujintą sienos kontrolę, tačiau jų niekam rodyti taip ir neteko. Sieną pravažiavome nesustoję.
Prieš gerą dešimtmetį lietuviai traukdavo į Mikolaikų vandens pramogų parką, tačiau dabar tai mums nebėra jokia egzotika. Į šį miestą žmonės atvažiuoja ramaus poilsio. Man Mikolaikos priminė mūsų Druskininkus ar Birštoną.
Šalia didžiulis ežeras, kuriame galima paplaukioti tiek jachtomis, tiek didesniais laivais. Tai ir padarėme. Kam įdomu – tokia ekskursija kainuoja 10 zlotų (2,3 euro) suaugusiems ir perpus mažiau vaikams iki 7 metų.
Pernakvoję 10 val. ryte išvykome į Sopotą. Laukė 250 km kelionė. Tikėjome apartamentus pasiekti iki 15 val. Dabar galima drąsiai sakyti, kad buvome naivūs.
Iš viso važiavome 9 valandas. Iš jų 2,5 val. stovėjome spūstyje, kuri susidarė dėl kelyje įvykusios avarijos.
Tik pradėję kelionę vis dar galvojome, kad tai nemalonus atsitiktinumas, bet greitai supratome, kad tai dėsningumas. Lenkijos keliai siauri ir vingiuoti, o automobilių juose kelis kartus daugiau nei Lietuvoje. Per savaitę suskaičiavau 4 matytus eismo įvykius. Spūstys keliuose tapo norma.
Visiškai nesvarbu, ar važiuoji greitkeliu, ar siauru mišku vinguliuojančiu keliu.
Štai taip atrodė mūsų kelionė iš Sopoto į Malborką, kur stovi didžiausia Europoje mūrinė pilis.
Važiuodamas iš Mikolaikų į Sopotą suskaičiavau 5 statomus tiltus ir viadukus. Po kelių metų keliai čia visiškai pasikeis, bet kol kas tai didžiulis išbandymas ir vairuotojams, ir jų automobiliams.
Atostogoms einant į pabaigą kelionė iš Sopoto į Mikolaikas taip pat truko apie 8 valandas. Nenorėdami praleisti saulėtos dienos iš Sopoto pajudėjome 15 val. Turėjome įveikti apie 300 kilometrų iki kambario kaimo turizmo sodyboje. Užfiksavau laiką, kada mes joje atsiradome.
Automobilio laikrodžio nepersukinėjome, todėl reikia atimti vieną valandą. Susidarė įspūdis, kad Lenkiją apvažiavome antru bėgiu. Su dviem mažais vaikais tokia kelionė tapo tikra avantiūra, kurios antrą kartą nekartotume ne tik dėl kelyje prarasto brangaus laiko, bet ir dėl elementaraus saugumo.
Spūstyse sugadintą nuotaiką puikiai taisė tikrai gražūs Lenkijos vaizdai. Ypač patiko Gdansko senamiestis, kurį čia būnant būtina aplankyti.
Pasikėlėme apžvalgos ratu.
Šalia esantis Sopotas man labai priminė Palangą, tik gerokai didesnę, su darbo dienomis veikiančiais biurais ir bankais. Čia galima rasti ir lenkišką Palangos Basanavičiaus gatvės variantą, ir į jūrą vedantį tiltą. Tiesa, norint tuo tiltu pasivaikščioti teks sumokėti kiek daugiau nei eurą.
Beje, prie eilių ir prie didelio žmonių skaičiaus teks priprasti. Lenkija gerokai didesnė nei Lietuva ar Latvija. Turistų iš Skandinavijos, Vokietijos, Rusijos ir kitų šalių čia daugiau.
Taip atrodo Sopoto promenada. O taip atrodo eilės prie Malborko pilies kasų.
Bet laukti verta.
Aplankėme ir Gdansko zoologijos sodą, kuriame tikrai nemažai lankytojų buvo iš Lietuvos. Labai rekomenduoju. Ypač tiems, kurie apie zoologijos sodus sprendžia iš Lietuvos zoologijos sodo Kaune. Požiūris pasikeis.
Beje, jei esate su mažais vaikais, už 10 zlotų (2,3 euro) galite išsinuomoti vežimėlį. Po pirmos valandos vaikščiojimo suprasite, koks tai puikus dalykas.
Grįždami sustojome Augustave. Kalbos, kad didžiuosiuose prekybos centruose informacija pateikiama lietuviškai, yra tiesa.
Ir paskutinis dalykas. Tokia kultūrinė detalė. Lenkijos paplūdimiai (aplankėme jų ne vieną) man šiek tiek priminė palapinių miestelius. Iš pradžių buvo keista, bet greitai patys įsigijome štai tokias apsaugas nuo vėjo.
Toks labai feodališkas deginimosi prie jūros būdas – apkalei savo plotelį ir niekas pro šalį eidamas tau smėlio į galvą nepribers. Gal tai idėja Lietuvos verslininkams?
