Jeigu keliaujate į pajūrį, būtinai užsukite ir į Drevernos kaimą – šis žvejų kraštas yra nutolęs apie 30 kilometrų nuo Klaipėdos į pietus.
Šį kaimą juosia Drevernos upė ir Kuršių marios. Gražiausia vieta – kaimo prieplauka, kur vandenyje supasi laivai, vaikai buriuoja, negausios žmonių gretos pusiaugulomis šildosi ant medinių suoliukų, su vėju flirtuoja Kuršių marių vėtrungės.
Jos taip pat rodo kelią Drevernos apžvalgos bokšto link. Metalinė konstrukcija yra 15 metrų aukščio. Iš apžvalgos bokšto matyti Neringos krantai, maži vaikų valdomi buriniai laivai. Visus pašalinius garsus nustelbia gamta – varlių kurkimas, vėjas ir paukščių kleketavimas.
O jų čia yra visokių. Sakoma, kad iš bokšto galima pamatyti ir mariose žvejojantį stambiausią Lietuvos plėšrųjį paukštį jūrinį erelį. Be to, čia peri krakšlės, didieji baubliai, gulbės nebylės, galima pamatyti ir urvinę antį.
Drevernos upė, vėjui pučiant iš vakarų, teka į Vilhelmo kanalą, o pučiant ryčiui – į Kuršių marias.
Šis marių ir Drevernos upės juosiamas žvejų kaimas turtingas ir savo istorija. Drevernoje galima apsilankyti ir laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje, kurioje pasakojama apie laivų statybą, žvejybos tradicijas, sodyboje saugoma vėtrungė su Nidos ženklu, kurią pagamino J.Gižas. 1912 metais J.Gižo pagamintas burvaltės modelis saugomas Monako okeonografijos muziejuje.
