Beje, į sąvoka „transporto priemonės“ šiuo atveju įeina ne vien automobiliai ir sunkvežimiai, mat į priekį judėti teko ir traktoriais bei jų priekabose, ir senutėliais suklypusiais pienovežiais, ir arklių ar net jaučių tempiamais vežimais.
Turbūt dėl to, kad esame pora, didelių sunkumų keliauti autostopu neiškilo nė vienoje šalyje. Sutikti pavieniai vyrukai tranzuotojai skundėsi, kad neretai tenka pastovėti ne vieną valandą, kol kas nors sustoja. O mums didžiausi sunkumai iškildavo tuomet, kai patekdavome ant kelio, kuriuo, pasirodo, per dieną prarieda vos vienas kitas automobilis.
Europoje keliavimas autostopu daugiau ar mažiau žinomas visose šalyse, o vairuotojai iškelto nykščio reikšmę supranta. Priešingai yra musulmoniškuose kraštuose, kur iškeltas nykštys simbolizuoja vulgarų ženklą.
Dažniausiai tokie keliai veda per milžiniškas dykumas, tad pėsčiomis nė neverta eiti ir jėgų eikvoti. Tokiu atveju pravartu prisiminti Jurgos Ivanauskaitės mintį: „Telieka guostis, kad pakelėje nė karto nematėte boluojančių žmogaus griaučių su kuprinės likučiais, vadinasi, visi važiavusieji sėkmingai pasiekė tikslą.“
Europoje keliavimas autostopu daugiau ar mažiau žinomas visose šalyse, o vairuotojai iškelto nykščio reikšmę supranta. Priešingai yra musulmoniškuose kraštuose, kur iškeltas nykštys simbolizuoja vulgarų ženklą.
Europinėje dalyje mums stojo ir labai geros mašinos (sykį nemenką kelio gabalą pavėžėjo prabangus „Porshe“), bet dažniausiai nedidelius atstumus įveikdavome paprastais, vidutinės klasės automobiliais. O štai Moldovos pasienį pasiekėme dardėdami arklio traukiamame vežime ir linksmai besišnekučiuodami su gerokai kauštelėjusiais važnyčiotojais.
Kalbant apie patį netikėčiausią ir įspūdingiausią sustabdytą transportą, paminėjimo verta istorija, nutikusi dar kelionės pradžioje, Rumunijos sostinėje. Neplanuotai vidurnaktį atsidūrėme pačiame Bukarešto centre. Supratome, kad palapinei vietos čia niekaip nerasime, tad nutarėme kulniuoti link kelio, vedančio į Bulgariją (ten ir buvo tolimesnė mūsų kelionės kryptis).
Bukareštas didelis, tad net ir kelią link Bulgarijos turbūt būtumėme pasiekę tik paryčiui. Bet nutiko stebuklas! Mums bekulniuojant iš centro pakeltas mano žvilgsnis susitiko su vyriškio, besikraunančio krepšius ant automobilio stogo. Mostelėjau ranka tarsi klausdamas, ar važiuos į priekį. Vairuotojas linktelėjo galvą ir pamojo prieiti.
Manėme, kad mus pavėžės bent truputėlį tolėliau nuo Bukarešto centro, o pasirodo, žmogus važiavo tiesiai į Bulgariją. Vėliau ir pats mūsų vežėjas negalėjo patikėti tokiu sutapimu ir mūsų sėkme. Net teiravosi, gal mes labai religingi.
Kaukazo šalys ir sovietinė technika
Didelių sunkumų keliauti pakeleivingomis mašinomis neturėjome ir Kaukazo šalyse. Vairuotojai, sužinoję, kad esame svečiai iš „pribaltikos“ neretai ir į svečius pas save kvietėsi. Beje, Armėnija vis dar pasižymi sovietinių laikų technikos gausa keliuose.
Tiesa, prieš 3 metus Kaukazo šalyse tos senosios technikos buvo žymiai daugiau. O dabar senuosius automobilius ir sunkvežimius sparčiai keičia naujoviški automobiliai. Keisčiausia, jog jie – atgabenti iš Japonijos, su vairais dešinėje pusėje.
Taigi, norintys pajausti ar prisiminti, ką reiškia važiuoti senosiomis sovietinėmis transporto priemonėmis, turėtų suskubti ir autostopu paklajoti Armėnijos keliais. O mums gi ne sykį teko dardėti senovinių, baltai mėlynų „gazikų“ kabinose ir prisiminti specifinį volgų ir žigulių salonų kvapą.
Turkija: keliauti autostopu jokio vargo
Keliauti autostopu Turkijoje itin lengva: visiškai nesvarbu, ar mieste, ar autostradoje – tikrai atsiras norinčių pavėžėti. Kartais tranzuotojams į pagalbą atskuba net ir policininkai – sustabdo automobilį ar autobusą ir besišypsodami iškilmingu mostu rodo sėsti vidun.
Beje, prieš 2 metus Turkijoje didelių sunkumų neturėjome net ir keliaudami trise. Taigi, Turkijoje pavėžėti noriai stoja visi: ir lengvųjų automobilių, ir sunkvežimių vairuotojai. Tik susikalbėti, žinoma, lengva nebus – retas turkas moka angliškai.
Keliavimo autostopu ypatumai Irane
Pradžioje atrodė, kad keliauti autostopu Irane bus sudėtinga, mat iraniečiai apskritai nežino tokio keliavimo būdo. Angliškai čia itin retas kuris kalba. Be to, net jei ir susikalbėtumėme persų kalba, nebūtų lengva išaiškinti visą „tranzavimo“ filosofiją.
Vis dėlto, mūsų pačių nuostabai, sunkumų keliauti pakeleivingomis mašinomis neturėjome nė vienoje vietoje Irane. Sunku patikėti, bet pirmus 2000 kilometrų Irane nuvažiavome nė karto nestabdydami automobilio – vairuotojai patys sustodavo ir pasiūlydavo pavėžėti. O vėliau mostelėdavome ranka, pavyzdžiui, sunkvežimių vairuotojams, kurie dažniausiai jau iš tolo signalizuodavo arba blyksėdavo šviesomis, mašinos mielai stodavo mus pavėžėti.
Visi, kuriems yra tekę keliauti autostopu, žino, kad didžiausias sunkumas yra ištrūkti iš didmiesčio. Tik ne Irane! Daugybę kartų pačiame miesto centre nė nestabdomi stojo automobiliai, kurių vairuotojai mus išveždavo į miesto pakraštį arba dar toliau. Iš tiesų keliavimą pakeleivingomis mašinomis čia net ir nelabai tinka vadinti autostopu: iraniečiai, pamatę pakele žingsniuojančius keliauninkus, sustoja pakalbinti, klausia, ar nereikia pagalbos, o po to mielai siūlosi pavėžėti. Neįtikėtina, ar ne?
Autostopu – iš Jungtinių Arabų Emyratų
Bene pati nemaloniausia vieta, iš kurios teko krapštytis, buvo Jungtiniai Arabų Emyratai. Vos užsukę į turtingąjį Dubajų, supratome, atsidūrę ne savo vietoje ir stengėmės kuo greičiau iš ten išsinešdinti. O kaip išsikapanoti iš miesto – tikras galvosūkis. Aplink visą Dubajų raizgosi automagistralės, savo pločiu primenančios oro uostus.
Pirmą kartą teko matyti kelią, kuriame būtų 10 eismo juostų, skirtų važiuoti vien tik viena kryptimi.
Nuo viaduko kiek sutrikę ir baimingomis akimis žvelgėme į tą automagistralę ir stebėjomės – pirmą kartą teko matyti kelią, kuriame būtų 10 eismo juostų, skirtų važiuoti vien tik viena kryptimi. Žinoma, pėstiesiems ten nė kojos kelti nevalia, jau nekalbant apie mėginimą susistabdyti automobilį. Vis dėlto mums sėkmė ir šįsyk šypsojosi.
Ant tilto (taip pat draudžiamoje vietoje) net nestabdomas sustojo automobilis. Nors, kaip ir Irane, JAE keliavimas autostopu nėra žinomas, bet žmogus nutarė mums padėti.
Neįmanoma apsakyti, kaip palengvėjo, kai nutolome nuo tos grėsmingai didelės autostrados ir patekome ant visai nedidelio, „vos“ 3 eismo juostų (viena kryptimi!) regioninio keliuko.
Kelionės rekordai Omane
Omaniečiai noriai stoja pavėžėti, tad keliauti autostopu šioje šalyje sunkumų neturėjome. Netgi pasiekėme šios kelionės nuvažiuoto atstumo rekordą: per 2 dienas sukorėme apie 2400 kilometrų. Beje, važiavome net ne visą dieną, bet pasitaikė keliu skrieti su itin didelį greitį mėgstančiais vairuotojais.
Stebina ir, prisipažinsiu, tankina širdies ritmą, tai, kad net ir važiuodami maždaug 200 km/val. greičiu, vairuotojai atsipalaidavę gurkšnoja gėrimus, žaidžia su vaikais, rašo žinutes telefonu ar naršo internete.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pasakiškas Omanas – moderni šalis, kur viską lemia įdomios tradicijos
Kai matai tai, nebestebina vaizdai pakelėse, kur pilna sumaitotų automobilių. Niekas iš begalinių Omano dykumų jų taip ir nebeparsiveža. Paradoksalu, bet, nors Omane keliai itin geri, automobiliai naujausi, bet pagal šalies gyventojų skaičių, avarijų, kuriose žūsta žmonės, skaičius vienas didžiausių visame pasaulyje.
Nepale – išbandymas viešuoju transportu
Nepalas buvo pirmoji šalis, kurioje naudojomės ir viešojo transporto paslaugomis. Transporto kainos čia visai mažos. Pavyzdžiui, kelionė į kaimelį, esantį 30 kilometrų nuo Katmandu, tekainuoja maždaug 30 euro centų. Bet keliaudami didesnes atkarpas net ir Nepale nesunkiai įveikdavome autostopu – taip kur kas įdomiau.
Nepalietiškų (taip pat indiškų) sunkvežimių kabinos kitokios, nei mums įprasta: atskira čia tik vairuotojo sėdynė. Visas kitas kabinos plotas yra tarsi viena didelė minkšta lova.
Stoja nepaliečiai pavėžėti visai maloniai ir noriai, tačiau beveik visos transporto priemonės, su kuriomis teko važiuoti, buvo linksmai spalvoti, įvairiais užrašais išdabinti sunkvežimiai. Patirtis važiuoti tuo sunkvežimiu – neeilinė.
Nepalietiškų (taip pat indiškų) sunkvežimių kabinos kitokios nei mums įprasta: atskira čia tik vairuotojo sėdynė. Visas kitas kabinos plotas yra tarsi viena didelė minkšta lova. Galima įsitaisyti visai patogiai, jei kabinoje sėdi 5 žmonės. Bet sykį į kabiną sugebėjo susisprausti maždaug 15 nepaliečių.
Apskritai transporto priemonės Nepale ir Indijoje pasižymi nežemiškoms talpumo savybėmis. Mes net juokavome: kiek žmonių telpa į autobusą Nepale? Atsakymas – visi.
Indija: pažinti šalį patogu keliaujant traukiniais
Indijoje visai neblogai išvystyta geležinkelių sistema, o ir traukinių bilietų kainos nedidelės. Pavyzdžiui, 180 kilometrų pavažiuoti pigiausioje klasėje tekainuoja nepilną eurą. Tiesa, tokia kelionė maloni nebus: nežmoniškas karštis, aplink tvyrantys įvairiausi ir nebūtinai malonūs nosiai kvapai, daugybė besispraudžiančių žmonių.
Mes net juokavome: kiek žmonių telpa į autobusą Nepale? Atsakymas – visi.
Kelionę tokie dalykai, žinoma, daro įsimintina, bet pakaktų ir vieno karto, kad daugiau taip keliauti nebenorėtum. Tiesa, nekalbu apie kitas traukinio klases – vos truputėlį brangiau sumokėję už bilietą, gausite greičiausiai tik jums priklausantį gultą miegamajame vagone.
Vis dėlto pastebėjome, kad Indijoje keliauti autostopu yra kur kas įdomiau ir netgi greičiau, nei traukiniu. Sunkvežimių vairuotojai, panašiai kaip Irane, išvydę pakele einantį užsienietį dažniausiai maloniai moja sėsti pas jį.
Greičiai, tiesa, čia ne įspūdingi – sunkvežimiai sunkiai pakrauti, senoki, be to, ir keliai Indijos prasti, tad vidutinis greitis – 40–50 km/val. (ne kalnuose!). O traukiniai rieda maždaug 60–70 km/val. greičiu. Vis dėlto susumavus traukinių vėlavimus, stoviniavimus ir kitus nenumatytus užtrukimus kelyje, įsitikinome, kad keliauti autostopu Indijoje yra greičiau, be to, žymiai patogiau nei traukiniais.
Kita priežastis – vilkikų vairuotojai dažniausiai labai nudžiunga, kad jų kabinoje įsitaisė užsienietis iš Europos. Turbūt dėl to dažnai stoja bendrose sunkvežimių aikštelėse siurbtelėti arbatos, o kartu prieš kitus fūristus pasipuikuoti netikėtais keleiviais. Dėmesio Indijoje baltas žmogus tikrai nepritrūks!
TAIP PAT SKAITYKITE: Sunku patikėti, kol nepamatai savo akimis: keisčiausios pramogos Azijoje
