Kad tai – ne tik skambūs žodžiai, o tikras kvietimas pabėgti kartu, liudija jos sudaryta intensyvi kelionės programa, kurioje svarbiausiu skaičiumi tapo septyni.
„Kelionės programa labai joginė – septyni pojūčiai, septynių čakrų balansavimas, ypač daug dėmesio pokyčių žadama skirti energijos žadinimui, ugnies energetiniam centrui. Tai bus nardymas į savo vidaus ir vandenyno gelmes.
Septynios dienos, septynios Krabi regiono salos, septynios ryto jogos klasės, septynios meditacijos, septyni masažai. Kelionė numatyta gruodžio mėnesio pabaigoje, Kalėdų išvakarėse arba iš karto po Kalėdų“, – sakė šią kelionę organizuojanti E.Tombak. Dar viena grupė renkama vasario viduriui.
Su E.Tombak pokalbis sukosi ne tik apie tai, kodėl kažkas turėtų ryžtis šventinį kvaitulį iškeisti į atokvėpį Tailande, bet ir apie jos pačios keliones – buvusias ir dar tik planuojamas.
– Šios kelionės tikslas paprastas – gyventi aistringai ir atvirai, patirti nuotykius ir įkvėpimus. Kad vėliau nesigraužčiau, jog norėjau, bet nedariau. Taip pat akis paganyti, pamatyti pasaulį, atrasti save pasaulyje ir pasaulį savyje.
– Daug kam girdėta, kad „atrasti savęs“ žmonės važiuoja į Indiją, tačiau Tailandas kai kam atrodo naujiena. Kodėl organizuojama kelionė būtent į jį?
Tailandas – mano laimės šalis. Joje buvau gal dešimt kartų ir kiekvieną kartą verkiau atsisveikindama ir žadėjau netrukus sugrįžti.
– Žmonijos ir jogos lopšys Indija – puiki vieta keliauti. Manyčiau, čia kiekvienam praverstų nukakti bent kartą gyvenime. Tiesa, pati dar nebuvau… Tačiau jau kitų metų kovą keliausiu: į šiaurę ir pietus, meditacinius kalnus ir hipių paplūdimius.
Save mes visa laiką „nešiojamės“ su savimi, o juk save atrasti galime ir savo kaime. Bet kur, kur sugebame atsipalaiduoti, atitrūkti nuo „drumstų“ minčių ir susifokusuoti į potyriminį matymą. Tad „kodėl būtent į Tailandą“ čia skamba panašiai, kaip klausimas tapytojui, „o kokia šio paveikslo prasmė“ ar poetui – „ką savo eilėmis norėjote pasakyti“.
– Kelionės aprašyme naudojamas žodžių junginys „pabėgimas į Tailandą“. Kaip manote, kodėl žmonės turėtų norėti pabėgti ten? Jei tiksliau – nuo ko dauguma lietuvių bėga? Ką sako jūsų patirtis?
Man šventė nėra kalendorinis puslapis. Šventė – tai giedras dangus ir daug šilumos, kad galėtum vaikščioti kuo labiau nusirengęs.
– Žiemą žmonės paprastai bėga nuo lietuviškos žiemos pliurzos ir lijundros. Aš noriu pabėgti nuo švenčių isterijos. Knisa dargana, slidūs keliai, kalėdinės dainuškos prekybcentriuose ir tauškalai apie dovanas. Man šventė nėra kalendorinis puslapis. Šventė – tai giedras dangus ir daug šilumos, kad galėtum vaikščioti kuo labiau nusirengęs.
– Aprašyme taip pat nurodyta, kad kelionė skirta poroms. Ar tik joms? Ką apskritai sutuoktiniams, mylimiesiems duoda tokie „pabėgimai“ dviese?
– Kelionė skirta ir poroms, ir vienišiams. Vieni nardys su visa nardymo amunicija. Kiti galės holivudiniuose paplūdimyje išvertę bambą gulėti. Treti kiekvieną dieną mėgausis masažais (kodėl gi ne, jei kaina vos 5-7 eurai), banano, mango, ananasų kokteiliais, blyneliais su „Nutella“, tajiškais kepintais ryžiais, pigiomis jūros gėrybėmis, „Tom Yum“ sriubyte…
Kiekvieną dieną praktikuosime jogą, trekinsime, varginsime kojas, mankštinsime kūną, raminsime mintis. Nardysime džiunglių, paplūdimių ir gelmių tyloje. Arba Krabi miestelio nakties marketų šurmulyje… O kas pavargs nuo šurmulio, galės nerti į kavinę už kampo. Tik tegu nesako, į kurią, kad nebūtų per greitai surastas ir į bendravimą panardintas…
– Kur jūs pati mėgstate keliauti?
– Kur šilta ir giedra, mažiau žmonių ir daugiau gamtos.
– Kaip keliaujate: viena, su šeima, draugais?
– Labiausiai mėgstu keliones su visa šeima. Pati viena keliauju tik į jogos mokymus. Svajoju apie kelionę aplink pasaulį dviese su vyru, kurioje parašysime įkvepiančią knygą.
– Kurios iš kelionių įsiminė labiausiai? Kodėl būtent jos?
– Labiausiai įsimena kelionės, kurios grakščiai sutampa arba kontrastuoja su emocinėmis būsenomis. Sakykime, Havajai, į kuriuos patekau gal paskutiniais savo sotaus gyvenimo metais, – kažkur virš vaivorykštės, kaip dainavo „Somewhere over the rainbow“ Israel Kamakawiwo’Ole, Jurasic Park džiunglės, idealus klimatas ne tik žmonėms, bet ir visoms gyvoms būtybėms.
Izraelis – nes čia skaniausias maistas pasaulyje ir geriausi draugai.
Italija – nes čia kiekvienas namas turi savo istoriją ir statulą. Aš dievinu Italiją, – pritariu J.Brodskiui, kuris sakė, kad „vokiečiai yra pernelyg vokiečiai, o prancūzai pernelyg prancūzai“.
Tuo tarpu italai yra absoliučiai išskirtiniai. Ir, jeigu turi rinktis vieną Europos šalį, kurią galėtum savo gyvenime pamatyti, tai ta šalimi privalo būti Italija.
Ir, žinoma, Tailandas. Tai – mano laimės šalis. Joje buvau gal dešimt kartų ir kiekvieną kartą verkiau atsisveikindama ir žadėjau netrukus sugrįžti.
Daugiau informacijos apie šią kelionę, taip pat gyvenimą Tailande rasite čia.
