Dviračiu aplink kurortą
Balandžio 29 d. vyks tradicija tapęs Birštono turizmo informacijos centro renginys – „Dviračių žygis aplink Birštoną 2017“. Renginys, sulaukia vis didesnio dviračių mėgėjų, entuziastų susidomėjimo – pernai jame dalyvavo daugiau nei 400 dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų. Šiemet organizatoriai siūlys dviračių entuziastams du maršrutus: pirmoji – trumpesnioji trasa – tėveliams su mažamečiais žygeiviais, pirmą kartą prieš sezoną pradedantiems minti dviračius, ir ilgesnis maršrutas – mėgstantiems nestoviniuoti, ir kuo daugiau ir intensyviau minti.
Maršrutus dviračių takais po miesto centrą, aplankant įspūdingiausias turistines vietas, yra parengęs ir Kėdainių turizmo ir verslo centras. Vienas siūlomas takas (maršrutas – 13,5 km ilgio) driekiasi nuo Autobusų stoties iki Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolyno, kitas – nuo Geležinkelio stoties iki Mikalojaus Daukšos ąžuolo, pro Babėnų mišką, buvusios dvaro sodybos parką (7 km ilgio).
Dzūkijos sostinėje – aukščiausias dviračių tiltas
Prasilėkti dviračiu galima ir beveik 40 metrų aukštyje. Alytuje pernai baigta Baltojo rožės tilto, kuriuo driekiasi pėsčiųjų ir dviračių takas, statybos. Tilto ilgis – 240,5 m, aukštis – 38,1 m. Tai – aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Lietuvoje, įtrauktas į lietuvos rekordų sąrašą. Buvusio senojo XIX a. geležinkelio tilto vietoje atstatytas naujasis tiltas jungia Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo tilto atsiveria Alytaus panorama, o tiltas jau tapo viena lankomiausių miesto vietų.
Kitas išskirtinis pažintinis istorinis maršrutas dviračiais vadinamas „Olita-Orany“ iš Alytaus į Varėną driekiasi buvusio XIX a. geležinkelio sankasa Alytus – Poteronys – Pavartėnai – Bukaučiškės – Artilerija – Varėna. Maršutas rekomenduojamas besidomintiems istorija ir aktyvaus turizmo mėgėjams. Maršruto ilgis – apie 60 km. Jis įdomus tuo, kad leidžia pasijusti senojo geležinkelio Sankt-Peterburgas – Varšuva pirmos klasės vagono keleiviais, pasidairyti pro jo langą į gražų peizažą, pamatyti keliolika buvusio geležininkelio statinių, galbūt net palandžioti išlikusiais tuneliais.
Aplink ežerą iki pelkės velniūkščio
Kitame Lietuvos regione, Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės rajone, šalia Platelių ežero įrengtas Šeirės takas (4,1 km ilgio) taip pat pritaikyta dviratininkams. Keliaujant šiuo taku galima apžiūrėti ir Gaudupio pelkę, ir susitikti ir su Piktežeryje tupinčiu mediniu velniuku. Beje, pasakojama, čia vaidenasi Piktežeryje kadaise nuskendusių kryžiuočių vėlės.
Pasirinkus visą 24 km ilgio žiedinį dviračių maršrutą galima aplankyti ir Platelius bei čia esančius lankomiausius objektus bei vietas, Šaltojo karo ekspoziciją, pravažiuoti pro Beržoro kaimą, Babrungo upės ištakas, Plokštinės gamtinį rezervatą, Paplatelės ir Paežerės Rūdaičių rekreacines zonas.
Po Lietuvos Šveicariją-mažuoju ir didžiuoju Gražutės žiedu
Viena vaizdingiausių dviračių trasų Lietuvoje – Gražutės regioninio parko didysis (45 km ilgio) ir mažasis (37 km ilgio) dviračių trasos žiedas (Zarasų raj.). Gražutės didysis ir mažasis dviračių takai Valstybinio turizmo departamento paskelbti kaip ,,Sėkmingiausias 2008 metų turizmo projektas“. Pernai atnaujintas Mažasis Gražutės dviračių takas leidžia pasigrožėti Gražutės giria, piliakalniais ar stabtelti ekologiniame bitininkystės ūkyje. Dviračių trasose įrengtos 3 atokvėpio aikštelės (jos skirtos trumpalaikiam poilsiui be nakvynės ir laužaviečių), 2 poilsiavietės (čia galima kurti laužus įrengtose laužavietėse) bei 3 stovyklavietės (jose galima apsistoti nakvynei su palapinėmis, kūrenti laužus įrengtose laužavietėse).
Vytauto Didžiojo kelias
Nusigabenus dviračius automobiliu, autobusu arba traukiniu į Trakus, čia nuo centro galima minti keliomis kryptimis: Varnikų (10 km), Užutrakio (18 km ilgio) arba Senųjų Trakų (14 km ilgio). Pastarasis takas vadinamas Vytauto Didžiojo keliu, nes veda į Vytauto gimtinę, o 2000 m., minint šio kunigaikščio 570-ąsias mirties metines, šalia tako buvo pastatytos 9 medinės skulptūros, įamžinančios svarbiausius Vytauto gyvenimo etapus.
Nemuno pakrante
4 teminius maršrutus dviračių takais yra parengęs Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras. Pavyzdžiui, pasirinkus maršrutą „Kur aukšti Nemuno šlaitai įsirėžę“ 7 km galima minti dviračių taku Nemuno pakrante, maršruto „Karšuvos giria“ takas dviračiams vingiuoja miško keliukais.
Didžiausia Neries kilpa. Neries regioninio parko direkcija kviečia keliauti dviračiu kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Ši 23 km ilgio trasa vingiuoja miško keliukais palei didžiausią Neries Velniakampio kilpą. Trasoje gausu įvairiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų: Neryje stūkso „Užkeiktų vestuvių“ akmenys, o jos pakrantėje – paslaptinga konglomerato uola. Prie Kragžlių pilkapyno auga pušis „Raganos šluota“, o už kelių kilometrų – „Raganų ratas“. Prie Ausiutiškių ar Panerių galima pasigrožėti įspūdingomis panoramomis – jos atsiveria iš apžvalgos bokštelių. O ištroškusius atsigaivins skaidrus Pinyklos mitologinio šaltinio vanduo. Pasak padavimų, jis gydo skaudančias akis, o nusiprausus juo veidą, grįžta jaunystės grožis. Norint pailsėti, galima stabtelti vienoje iš 6 nuolat prižiūrimų poilsiaviečių ar erdvioje Bražuolės stovyklavietėje. Čia galime apsistoti ir nakvynei. Patogiausia į šią trasą atvykti ir dviratį atsigabenti traukiniu (išlipti Lazdėnų gel. stot., vyksta traukiniai iš Vilniaus ir Kauno).
Pas kormoranus
Daugelis tiek vietos, tiek užsienio turistų yra pamėgę ir ne kartą išbandę Pajūrio dviračių trasą, tačiau tik pernai Kuršių nerijos nacionaliniame parke atidarytas naujas 2 km ilgio Juodkrantės pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Juo mindami dviračius žmonės gali pasiekti Avinkalnio kyšulį, nuo kurio atsiveria gražūs kraštovaizdžiai, privažiuoti Juodkrantės kormoranų perimvietę (beje, kaip tik balandį – pats perėjimo įkarštis), kitas lankytinas vietas.
Daugiau informacijos apie dviračių takus ir maršrutus – Turizmo informacijos centruose, jų interneto svetainėse, Lietuvos turizmo tinklalapyje Lithuania.travel.
