Keliaujant atnaujintu taku yra puiki galimybė ne tik pailsėti, bet ir iš arti pamatyti Europoje ir Lietuvoje saugomas miškų buveines: skroblynus, aliuvinius miškus, pelkėtus lapuočių miškus; pabuvoti Kertinėje miško buveinėje, iš arti regėti mažai kur išlikusias retąsias augalų rūšis, susipažinti su miško paukščiais.
Anot gamtininkų, tai labai natūralus ir unikalus Sūduvos miškas, garsėjantis vertingais, tik Pietvakarių Lietuvai būdingais liepiniais skroblynais, kitomis lapuočių ir mišrių miškų bendrijomis, retomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis. Visais metų laikais jame galima aptikti ką nors naujo ir netikėto. Įdomiausiose tako vietose įrengtos informacinės lentelės, medinė apžvalgos pakyla, nuo kurios dar vaizdžiau atsiveria įspūdingas peizažas, užmirkusiose vietose nutiesti lieptai.
Tako rekonstrukcijai iš viso išleista per 72 tūkst. eurų. 2014 m. tako rekonstrukcijos projektą parengė architektas Aurimas Vengris. Darbai įgyvendinti 2014 ir 2016 m. Lėšų skyrė Marijampolės savivaldybė, Aplinkos ministerija, Marijampolės miškų urėdija. Darbus atliko UAB „Alytaus melioracija“, Gamtinio-pažintinio tako informacinius stendus parengė Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Pirmą kartą Buktos gamtinis-pažintinis takas buvo įrengtas 2015 m. įgyvendinant Baltijos jūros regiono INTERREG III B kaimynystės programos projektą BIRD.
Gamtininkai skroblynus laiko senovinių miškų bendrijomis – sykį susiformavę skroblynai, laikui bėgant natūraliai kinta labai nedaug. Skroblas auga iki 20-25 m aukščio ir 0,5 m skersmens. Gyvena iki 200-300 metų, o jo mediena laikoma viena kiečiausių ir tvirčiausių. Kartu su skroblynais paplitę ir jiems būdingi reti augalai. Buktos skroblyne auga saugomos rūšys: europinis miežvienis, geltonžiedis pelėžirnis bei vienintelė Lietuvoje savaiminė liana – gebenė lipikė, veši viena didžiausių Lietuvoje retųjų augalų – tuščiavidurių ir tarpinių rūtenių – populiacija. Šie augalai įrašyti į Raudonąją knygą. Žuvinto rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pasakoja, kad užsienio specialistai aikčioja iš nuostabios, pamatę tokius natūralius, žmogaus veiklos nepakeistus, miškus ir galėdami stebėti retąsias augalų rūšis.
Šis saugomas miškas pilnas išvirtusių ir negyvų medžių, kurie palikti neatsitiktinai – jie labai reikalingi saugomam miškui. Pūvantys medžiai yra prieglobstis ir maistas daugybei įvairių gyvūnų, augalų ir grybų, jie lemia apie trečdalio miško rūšių išlikimą. Tačiau dėl šios priežasties lankytojams reikėtų būkite ir atsargesniems – stuobriai gali lūžti ir užkristi ant tako.
Pavasarį šioje miško vietoje išsilieja polaidžio upelis ir palieka vandens srovės nuo kalvelių atneštas sąnašas – aliuvį. Vasarą šio laikino upelio slėnis beveik išdžiūsta. Tokie periodiškai užliejami miškai ir vadinami aliuviniais. 2014 m. perstatytas 63,5 m ilgio medinis tiltas per pelkę, einant sutvirtinta tako danga čia sutiksite ir daugiau mažų tiltelių su turėklais, tad į žygį dabar galima leistis avint sportinius batelius.
Nuolat šlapioje, pelkėtoje vietoje įsikūrusi pelkėtų lapuočių miškų buveinė. Vyraujantys juodalksniai čia auga suformuodami aukštus kupstus, apaugusius paparčiais, viksvomis ir samanomis. Seklesnėse vietose auga kitos vandenį mėgstančios augalų rūšys: purienos, geltonžiedžiai vilkdalgiai, vilkakojės, kalpokės, karklavijai. Atokiuose, žmonių nelankomuose Buktos miško raistuose, peri Europoje saugomos pilkosios gervės. Sausesnėse vietose tarp kupstų savo lizdus slepia miškų tilvikai ir slankos.
Buktos miške yra 3 gamtiniai rezervatai – Žuvinto, Liūliškynės ir Buktbalės, 2 botaniniai – zoologiniai draustiniai Paželsvių ir Želsvos, bei 2 botaniniai draustiniai Buktos ir Paželsvių. Visas Buktos miškas yra Europos Bendrijos svarbos saugoma teritorija.