Vis dėlto, dauguma archeologinių kasinėjimų – naudingi. Jie padeda geriau pažinti anksčiau egzistavusių civilizacijų kultūrą, papročius. Šį kartą norime papasakoti apie archeologines vietoves, kurios lyg magnetas traukia tiek paprastus keliautojus, tiek istorikus, kultūrologus, archeologus. Jose palaidota galybė istorijų ir paslapčių, kurias įminus galima sužinoti be galo daug įdomių dalykų.
Tikalis, Gvatemala
Bene labiausiai turistų lankomas objektas visoje Gvatemaloje – Tikalis. Tai – senovinis majų civilizacijos miestas, pasislėpęs El Peteno atogrąžų miškuose. Įdomu tai, jog nors džiunglių tankmėje ir slepiasi tūkstančiai senovinio miesto pastatų, archeologai juos atrado gana neseniai – tik XIX a. viduryje.
Patys majai Tikalį vadino Mutal vardu. Šis žodis reiškė „surištą plaukų sruogą“. Miesto apogėjumi laikomi 200–850 mūsų eros metai, manoma, jog šiuo periodu Tikalyje gyveno daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Svarbu paminėti tai, jog šį miestą gaubia tikras mistikos ir paslapčių šydas – XIX a. viduryje Tikalį paliko visi gyventojai. Kodėl? Archeologai ir istorikai dar ir šiandien bando atrasti atsakymą. Klimato kaita, o galbūt kraujomaiša, privertusi palikti savus ir ieškoti naujų partnerių? Variantų ne vienas, tačiau klausimas vis dar atviras. Nors Tikalis atrastas 1848-asiais metais, dauguma statinių vis dar neištyrinėti. Štai kodėl ši vieta domina ne tik keliautojus, tačiau ir mokslininkus.
Terakotinė armija, Kinija
Kinijos civilizacija – viena seniausių visame pasaulyje. Tad natūralu, jog ją supa ir mitų bei legendų šydas. Viena iš labiausiai paslaptimis apipintų vietų šiuolaikinėje Kinijoje – Terakotos armijos kapavietė. Ar žinote, kaip ji buvo atrasta?
1974-asiais metais viename iš vietinių ūkių darbininkai kasė šulinį. Ar galite įsivaizduoti, kaip jie nustėro, kai žemėje netyčia aptiko molines karių galvas? Nustebo ne tik jie, tačiau ir netrukus atvykę archeologai, kurie, pradėję kasinėjimus, aptiko tvarkingai, eilėmis išrikiuotą didžiulę molinę kariauną, kurią sudarė... 8 tūkst. žmogaus ūgio molinių figūrų! O taip pat moliniai arkliai, vežimai ir kt. Įdomu tai, jog kiekviena žmogaus skulptūra – unikali. Kai kurie armijos nariai – karininkai, kiti – muzikantai, akrobatai ir pan. Neįtikėtina! Manoma, jog šioms figūroms daugiau nei 2 tūkst, metų, o jų paskirtis buvo saugoti imperatorių Čin Ši Huangą.
Terakotinė armija žavi savo didybė. Ne veltui šiandien jos apžiūrėti atvyksta daug keliautojų iš viso pasaulio. Tuo pačiu, ji tikras istorinis reliktas, todėl nenuostabu, jog armija domisi daug įvairiausių mokslininkų.
Pompėja, Italija
Dabartinės Italijos teritorijoje, šalia Neapolio esanti Pompėja – miestas, padedantis sužinoti apie romėnų kasdienybę.
Maždaug 79 m, išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui, Pompėja buvo visiškai sunaikinta. Iki pat XVIII a. miestas buvo pamirštas, tačiau Naujaisiais laikais žmonės, po 8 metrų pelenų sluoksniu, atrado palaidotą miestą. Daugybė namų, skulptūrų, freskų, ant sienų likusių užrašų, buities rakandų – Pompėja tarytum prisikėlė iš naujo, pasakodama tragišką savo istoriją. Jei viešėsite Neapolyje, būtinai aplankykite šią didingą archeologinę radavietę.
Petra, Jordanija
Pabuvoję Italijoje persikelkime į Artimuosiuose Rytuose esančią Jordanijos valstybę. Joje slepiasi vienas iš Naujųjų septynių pasaulio stebuklų – Petra. Apie ją ir norime jums papasakoti.
Petra, arba Rausvoji dykumų legenda, – tai archeologinė vietovė, garsėjanti rausvomis uolomis, kuriose išskaptuoti milžiniški rūmai su didingomis skulptūromis. Archeologai teigia, jog šis pribloškiantis statinys mena maždaug 200 m. prieš mūsų erą. Kadaise Petra priklausė nabatėjams – genčiai, kuri gyveno Artimuosiuose Rytuose dar iki Kristaus laikų. Apie šiuos žmonės išlikę gana nedaug informacijos, todėl Petra ir kiti apylinkėse esantys statiniai, padeda geriau pažinti praeityje sumanumu garsėjusią gentį. 2006-asiais metas Petros miestas įtrauktas į Naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą. Nuo to laiko Jordaniją aplanko vis daugiau smalsuolių. Ir ne be reikalo – Petra tikrai verta dėmesio.
Maču Pikču, Peru
Dauguma šiame straipsnyje aptariamų archeologinių vietovių – apipintos paslaptimis. Ne išimtis ir Maču Pikču – inkų civilizacijos miestas, kurio pavadinimas, išvertus iš kečujų kalbos, reiškia „senąjį kalną“.
Dangų remiantis miestas buvo įkurtas maždaug 1440-aisiais metais, aukštai kalnuose. Gyvavo jis iki pat 1532-ųjų, kai inkų gyvenamąją teritoriją užvaldė ispanų konkistadorai. Nepaisant to, jog ispanai šio miesto nenukariavo ir nenugriovė, jo gyventojai paslaptingai išnyko. Kaip? Tai ir yra viena iš Maču Pikču mįslių.
Maču Pikču gaubia ir daugiau paslapčių. Vien tai, jog toks didingas miestas buvo pastatytas taip aukštai kalnuose kelia klausimus apie statybinių medžiagų transportavimą. Mokslininkai dar ir šiandien bando į juos atsakyti. Na, o keliautojai, atvykę apžiūrėti Maču Pikču, grožisi ne tik didingais statiniais, tačiau ir įstabia kalnų panorama ir slėniais. Šioje kalnų vietovėje gyvena nemažai lamų, todėl turistai noriai su jomis fotografuojasi.
Maču Pikču, taip pat kaip ir Petros miestas, įtrauktas į Naujųjų septynių pasaulio stebuklų sąrašą.
Ankor Vatas, Kambodža
Pažintį su įdomiomis archeologinėms vietovėmis siūlome pabaigti Kambodžoje. Šioje Pietryčių Azijos valstybėje slepiasi išties unikalus statinys – Ankor Vatas. Tai – šventyklų kompleksas, menantis IX a. Kuo gi jis toks įdomus? Pirmiausia dėl to, jog tai didžiausias šventyklų kompleksas visame pasaulyje!
Stebina ne tik Ankor Vato dydis, tačiau ir struktūra – kompleksas yra tarytum viso induizmo pasaulio mažesnė kopija. Centre esantis bokštas simbolizuoja šventąjį Meru kalną (dievų buveinę), išorinės sienos – pasaulio kraštą ribojančius kalnus, o griovys – anapus esantį vandenyną.
Įdomu tai, jog Ankor Vatas domina ne tik induizmo, tačiau ir budizmo tyrinėtojus. XV a. kompleksą užkariavus tajams, šį pasiglemžė džiunglės. Na, o vėliau jame apsigyveno budistų vienuoliai. Šiandien Ankor Vatas domina tiek piligrimus, tiek paprastus keliautojus – jo didybe sunku nesižavėti.
Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.
