Uošvių atsisakėme, o dėl žmonų pažadėjome pagalvoti. Užsirašėme jo numerį. Gal iš tiesų kada prireiks pasinaudoti pasiūlymu.
Ala Arčos kanjonas – įspūdinga gamtos atrakcija. Kelių kilometrų ilgio tarpeklis užsibaigia nuostabiu kriokliu. Jo link palei upę veda takelis. Balandį kanjonas yra visiškai tuščias ir laukinis. Pavėsyje dar baltuoja sniegas, o upė dėl kalnuose tirpstančio sniego yra labai srauni.
Pajuokavę, kad gal ten snieginis leopardas, nevalingai pradėjome ieškoti būdo pereiti į kitą upės pusę. Tarsi leopardas jos nepereitų, jei norėtų.
Pažliugusį takelį mes greitai pametėme, jokių nuorodų, žinoma, nebuvo, tad tolyn ėjome akmenimis aukštyn upe. Jautėmės tarsi laukinėje gamtoje, nes aplink nebuvo nė gyvos dvasios. Išskyrus kažką, judantį tolėliau.
Pajuokavę, kad gal ten snieginis leopardas, nevalingai pradėjome ieškoti būdo pereiti į kitą upės pusę. Tarsi leopardas jos nepereitų, jei norėtų. Upė srauni, akmenys šlapi ir slidūs, tačiau man pavyko jais nušokčioti į kitą pusę.
Lėtesnis ir žioplesnis brolis šoko, paslydo ir balandžio mėnesį atidarė savo maudynių sezoną. Bet galima jį pagirti už atkaklumą. Šlapias bei rydamas mano pašaipas, toliau keliavo krioklio link.
Kažkiek apmaudu tik dėl to, kad tas įsivaizduojamas leopardas greičiausiai buvo tik koks nors barsukas. Bet kaip sako patarlė – baimės akys didelės.
Miestas, paženklintas kruvinų santykių aiškinimosi
Antras pagal dydį Kirgizijos miestas Ošas išsiskiria savo etnine gyventojų sudėtimi. Uzbekai čia sudaro didžiausią miesto gyventojų dalį.
Greičiausiai dėl to Oše reguliariai kyla etniniai neramumai. Pastarąjį kartą vyko 2010 m. ir buvo gana žiaurūs. Kirgizai ir uzbekai žudė vieni kitus be gailesčio. Valdžia ir kariuomenė nepajėgė kontroliuoti padėties, įsikišo Rusija. Žuvo apie 150 žmonių, o dar 100 tūkstančių plūstelėjo į kaimyninį Uzbekistaną, kuris paslaugiai atidarė sieną, priėmė būsimus savo piliečius ir netrukus vėl ją uždarė.
Ošo centre yra aukštas Suleimano kalnas, kuris laikomas šventa musulmonų vieta. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į miestą ir apylinkes. Tačiau reikia ilgai ir aukštai lipti, nes funikulieriaus kirgizai dar neatrado.
Vienas būsimasis dėstytojas taip gerai angliškai tylėjo, kad nesusilaikiau neišprognozavęs jam puikios karjeros.
Kalno viršuje mus apstojo būrelis studentų, pageidavusių pasikalbėti ir pagilinti savo anglų kalbos žinias. Tos žinios, švelniai tariant, yra labai gilintinos. Vienas būsimasis dėstytojas taip gerai angliškai tylėjo, kad nesusilaikiau neišprognozavęs jam puikios karjeros.
Lietuvoje septintokai panašiai kalba angliškai kaip Ošo universiteto anglų kalbos studentai.
Oše žmonės daug sunkiau kalba ir rusiškai. O tie, kurie kalba, turi tokį akcentą, kad mums juos sunku suprasti. Čia pirmą kartą kelionėje po Kirgiziją vartojome anglų kalbą.
