Tankios džiunglės, šiuolaikišku gyvenimo tempu alsuojantys miestai, banglentininkų rojumi vadinami paplūdimiai, povandeninis pasaulis, kuris viliote vilioja nardytojus, kontrastingas kraštovaizdis, tingios koalos ir energingai šuoliuojančios kengūros – pripažinkite, visa tai skamba įkvepiančiai.
Šį kartą „Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių ekspertai parengė jums dešimties Australijos gamtos stebuklų sąrašą. Susipažinkite su nepaprasto grožio šios šalies kraštovaizdžiu!
Dvylika apaštalų
Australijos gamta iš tiesų atima žadą. Puikus to įrodymas – Dvylika apaštalų. Tai – natūraliai susidariusios kalkakmenio uolos, didingai iškilusios iš vandens pietrytinėje Australijos pakrantėje.
Tikriausiai smalsaujate, kodėl jų toks pavadinimas. O istorija iš tiesų įdomi: iki 1922-ųjų metų ši vieta buvo žinoma „kiaulės ir paršelių“ vardu. 1950-aisiais uoloms suteiktas dabartinis pavadinimas. Visgi, įdomu tai, jog tuo metu uolų buvo likusios tik devynios (trys dramatiškai nugarmėjo į vandenį).
Ne taip ir seniai, 2005-aisiais griuvo ir devintoji uola, todėl dabartinis pavadinimas „Dvylika apaštalų“ kiek apgaulingas – pasigrožėti galima tik aštuoniomis išlikusiomis iš vandens iškilusiomis uolomis (kiekvienos jų aukštis maždaug 50 metrų). Nepaisant šio nesutapimo, Dvylika apaštalų – vienas iš labiausiai lankomų objektų visoje šalyje.
Ajerso uola (Uluru)
Dar viena turistų itin lankoma Australijos vietas – Ajerso uola (dar žinoma Uluru vardu). Tai – viena iš didžiausių Žemėje esančių pavienių uolų. Jos ilgis net 3,8 kilometrai, aukštis – 348 metrai, o užimamas plotas – net 3,33 kvadratiniai kilometrai! Įdomu tai, jog geologai teigia, kad šis smiltainio monolitas – tik milžiniško luito viršūnė. Pasak jų, kita jo dalis slypi po žeme dar bent 6 kilometrus. Sunku net įsivaizduoti, tiesa?
Vietiniai aborigenai šią uolą laiko šventa dievų buveine, pasaulio pradžios reliktu. Aplink Uluru gausu šaltinių, versmių, urvų, kuriuose galima aptikti senovinių piešinių. Visgi, turistus Ajerso uola ypač žavi saulėtekių ir saulėlydžių metu, mat atsimušantys į uolą saulės spinduliai keičia jos atspalvius – nuo švelniai rausvos ar oranžinės, iki ryškiai raudonos.
Ryklių įlanka
Ryklių įlanka – toliausiai į Vakarus nutolusi Australijos žemyno dalis. Ji užima net 10 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą ir gali pasigirti išskirtinio grožio kraštovaizdžiu, o taip pat – įdomiais vietiniais vandens gyventojais: čia užklysta kuprotieji banginiai, žalieji ir logerhedo vėžliai, bangininiai rykliai, delfinai, rajos, jūrinės ūdros ir kt.
Įlanką skaido smėlio salos, nerijos ir pusiasaliai. Ypač vaizdingi Ryklių įlanką juosiantys skardžiai, kurių garsiausioji atkarpa vadinama Zuitdorpo klifais. Ryklių įlankoje yra tiek labai senų, tiek ne tokių senų (susidariusių prieš 1000 metų) stromatolitų. Tai – suakmenėję mikroorganizmai, kurie atrodo tarsi uolų luitai vandenyje. Ryklių įlanka įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Didysis barjerinis rifas
Kadangi jau pradėjome kalbėti apie povandeninio pasaulio grožį, būtų tikrai nuodėmė neaptarti Australijos pasididžiavimo – Didžiojo barjerinio rifo.
Rife galime aptikti apie 400 skirtingų koralų ir daugiau nei 3000 vandens gyvūnų rūšių. Ypač gausu krabų, moliuskų, jūros žvaigždžių, krevečių, jūros sraigių.
Jo ilgis – daugiau nei 2000 kilometrų, ir tai, be abejonės, didžiausias koralinis rifas visame pasaulyje!
Didysis barjerinis rifas išsidėstęs palei šiaurinę Australijos pakrantę: nuo Kvinslando iki Papua Naujosios Gvinėjos įlankos, o tarp jo ir sausumos driekiasi lagūna, kurios dugną dengia drumstas sluoksnis. Rife galime aptikti apie 400 skirtingų koralų ir daugiau nei 3000 vandens gyvūnų rūšių. Ypač gausu krabų, moliuskų, jūros žvaigždžių, krevečių, jūros sraigių ir kt. Ne veltui ši vieta ypač pamėgta nardytojų iš viso pasaulio.
Smailių dykuma
Smailių dykuma, arba kitaip – Pirštuotoji dykuma, – vakarinėje Australijos dalyje esančio Nambungo nacionalinio parko vietovė. Jos kraštovaizdis primena tolimą planetą, kurioje beveik nėra jokios augmenijos ir gyvūnijos, o milžiniškuose smėlio plotuose galime regėti tūkstančius smailių kalkakmenio uolų, atrodančių tarsi didžiuliai žmogaus pirštai (uolų aukštis – iki 5 metrų).
Nors iš pirmo žvilgsnio šie smailūs „bokštai“ panašūs, iš tiesų jų formos labai skiriasi. Dėl šios priežasties, kai kurios iš šių uolų turi atskirus pavadinimus. Pavyzdžiui: Kupranugaris, Sodo siena, Dramblio pėda, Vaiduoklio siluetas ir t. t. Smailių dykuma – kiek keistoka ir mistiška vieta, kurią kasmet aplanko labai daug Australijoje viešinčių turistų.
Bangos uola
Išskirtinių uolų Australijoje tikrai nemažai. Negalėjome nepaminėti dar vienos – Bangos uolos, esančios vakarinėje šalies dalyje. Uolos pavadinimas tiesiogiai atspindi jos formą. 15 metrų aukščio ir 110 metrų ilgio granitinė uola atrodo tarsi vandenyne sustingusi banga, kuri bet kada gali atgyti. Uolos nepaprastą formą dar labiau paryškina ant jos augantys juodi dumbliai, kurie sezoniškai keičia spalvą į tamsiai rudą bei švelniai rusvą. Ši uola – tikrų tikriausiais gamtos stebuklas, kurį, viešint Australijoje, tikrai verta pamatyti.
Kakadu nacionalinis parkas
Kakadu – Australijos čiabuvių žemė. Australijos šiaurinėje dalyje esantis nacionalinis parkas – tikrais rojus tiems, kurie myli laukinę gamtą, žmogaus rankų nepaliestą kraštovaizdį. Čia auga daugybė retų augalų rūšių, gyvena daugiau nei 300 skirtingų paukščių, knibždėte knibžda krokodilų.
Beveik 20 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje galime grožėtis slėniais, kalnais, upe, virš kurios kybo magiškas rūkas. Čia tikrai pamatysite keisčiausių formų uolienų, o urvuose galime atrasti aborigenų piešinių. Ne veltui šis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Žydrųjų kalnų nacionalinis parkas
Nuvykus vos 80 kilometrų nuo gyvybingos Australijos sostinės – Sidnėjaus – galima pasigrožėti nepaprasta panorama. Žydrųjų kalnų nacionalinis parkas įsteigtas 1959 metais ir gali pasigirti kalnais, vaizdingais kanjonais, kriokliais, tropiniais miškais, žymiosiomis Trijų Seserų uolomis, kurios pakibusios virš slėnio.
Būtent šiame parke galima aptikti tuos gyvūnus, kurie tikrai asocijuojasi su Australija. Parko teritorijoje gyvena kengūros, dingai, koalos, ančiasnapiai, echidnos, skraido atogrąžų paukščiai. Kvapą gniaužianti vieta.
Deintrio nacionalinis parkas
Dar vienas Australijos nacionalinis parkas, kurio negalėjome nepaminėti – Deintrio nacionalinis parkas. Didžiąją jo dalį sudaro drėgnieji atogrąžų miškai. Spėjame, jog jiems daugiau nei 110 milijonų metų, todėl tai – viena iš seniausių ekosistemų visame pasaulyje. Dangų remiantys medžiai, upeliai, slėniai ir unikali gyvūnija šį parką išskiria iš kitų. Čia galima pamatyti įvairiausių reptilijų, dryžuotųjų oposumų, sterblinių bandikotų, muskusinių kengūrų, ančiasnapių, echidnų, margaspalvių paukščių.
Freizerio sala
Rytinėje Australijos pakrantėje esanti Freizerio sala – išskirtinio grožio gamtos kampelis. 124 kilometrų salos pakrantė – vien smėlio paplūdimiai ir kopos! O salos viduryje plyti nepaprasto grožio miškai, kuriuose auga labai retų medžių, pavyzdžiui, sinkarpijų, kurios aptinkamos vos keliose pasaulio vietose. Taip pat čia žaliuoja kiparisai, palmės, aplinką kvėpina eukaliptai, auga agatmedžių giraitės. Saloje tyvuliuoja apie 40 ežerų, iš kurių žymiausias – McKenzio ežeras, kurio vanduo labai švarus ir skaidrus. Paradoksas tame, jog šio ežero vanduo kai kurioms gyvybės formos yra netgi per švarus! Freizerio sala – tikrai rojus keliautojams, kurie išsiilgę nuostabių gamtos vaizdų.
Egzotinių kelionių į Australiją specialistai – kelioniuakademija.lt