„Didelės NVO pas mus neateina. Tiesiog per mažai gyventojų ir žmogiškųjų resursų pritraukti didelius žaidėjus", – tvirtina Lusine, su bendraminčiais Vajocdzoro regione įkūrusi organizaciją „Solution HUB“. Jų tikslai – jaunimo įgalinimas, moterų lyderystės skatinimas, taip pat aktyvi pilietinė visuomenė ir švietimas.
Pagrindinėmis iniciatorėmis tapo trys bičiulės – Lusine, Goharik Tigranyan ir Mariam Mkrtchyan. Skirtingo amžiaus ir skirtingas profesijas turinčios merginos suvienijo ekspertines žinias, ypatingai teisės srityje, ir pradėjo vystyti veiklas, nukreiptas į pilietinę visuomenę, bendruomenės įgalinimą, švietimą ir mokymus žmogaus teisių srityje. Su Lusine ir Goharik nemažai laiko praleidome Jerevane, o Mariam aplankėme Vaike – jos biure, kur jauna moteris dirba advokate.
Vaikas įsikūręs šalia svarbaus kelio, vedančio į populiarų gydomąjį kalnų kurortą Džermuką bei sienos su nepripažintu Kalnų Karabachu link. Paprastai čia juda nemažai turistų, tačiau dabar šiame kelyje dažniau sutiksi karinės technikos kolonas arba pirmyn atgal zujančius greitosios pagalbos automobilius, į Jerevaną gabenančius sužeistus karius ir civilius, nukentėjusius Karabache. Tad Vaikas dabar tapęs tranzitiniu tašku, kur, lyginant su Jerevanu, akivaizdžiai matomas padidėjęs judėjimas, susijęs su šalia vykstančiu konfliktu.
Pastaruoju metu „Solution HUB“ biuras taip pat buvo tapęs pabėgėliams iš Kalnų Karabacho skirtų daiktų rūšiavimo sandėliu, tačiau vietos savivaldybė visas paskiras humanitarinės pagalbos iniciatyvas patogumo dėlei centralizuotai perkėlė į kitas erdvesnes patalpas.
Nerimstantys pietiečiai negali nusėdėti vietoje
Įžengus pro „Solution HUB“ duris pasitinka jauki spalvinga atmosfera ir akcentai, kalbantys apie vaikų teisę į švietimą, atsakingą vartojimą ir pan. „Gaila, kad dabar čia tuščia. Paprastai pas mus šurmuliuoja daug žmonių, savanorių. Koronavirusas daro savo...“, – skėsteli rankomis Lusine, reguliariai kursuojanti tarp gimtojo Vaiko ir sostinės Jerevano, kur mergina gilinasi į žmogaus teisių studijas.
Pasak Lusine, Vajocdzoro regione, kuriam priklauso ir Vaikas, niekada neveikė daug nevyriausybinių organizacijų. „Kai buvau paauglė moksleivė, mano miestelyje nebuvo vietos, kur būčiau galėjusi savanoriauti – prisidėti ir save realizuoti“, – teigia Lusine.
Prieš devynerius metus Lusine, jos sesuo ir dar keli bičiuliai sugalvojo iniciatyvą, skirtą vaikams, neturintiems galimybių išvykti už savo miesto ribų, pamatyti šalį, kitus regionus. Iniciatoriai suorganizavo vasaros stovyklą, kurią pavadino „Hakuna-matata“ (aliuzija į gerai žinomą Rytų Afrikoje vartojamos suahelių kalbos posakį „be rūpesčių“ – red. past.). Stovykloje dalyvavo beveik šimtas vaikų. Ši koncepcija susilaukė sėkmės ir stovykla buvo tęsiama.
„Juokingiausia tai, kad ši stovykla buvo apskritai pirmoji mano savanoriška veikla gyvenime! Nulis patirties arba nuo nulio – į herojus ir tai, ką turime dabar“, – juokiasi Lusine, prisiminusi pirmuosius savarankiškos veiklos bandymus.
2015 metais Lusine išvažiavo į Jerevaną studijuoti. Sostinėje mergina prisijungė prie kelių NVO ir jų atliekamų veiklų. Viena jų buvo „ArmActive – Youth Center“, kur Lusine susipažino su Goharik. Beje, pati Goharik nėra kilusi iš Vajocdzoro regiono, tačiau neatmeta galimybės įsigyti ten nekilnojamojo turto, nes jai labai patinka ši vieta. „Lyginant su šalies šiaure, čia gyvena labai energingi, nenustygstantys vietoje žmonės. Šiauriečiai armėnai yra lėtesni, apsnūdę. Dėl sunkių gamtinių sąlygų, kalvoto reljefo ir mažesnių resursų, Armėnijos pietuose žmonės sunkiau ir daugiau dirba. Galbūt todėl jaučiamas tam tikras paradoksas, kad čia yra sąlyginai mažai žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių“, – lygina Goharik.
Lusine pritaria savo bendramintei ir pateikia pavyzdį. Nors jos šeima gyvena tipiniame provincijos daugiabutyje, kaip ji pati sako – „komunalkoje“, plynoje vietoje priešais namą tėvai sugebėjo įsirengti nedidelį sodą ir jame daug ką užsiaugina, nereikia pirkti. Tokius sodelius šalia turi dar keli kaimynai. Kitaip sakant, nei vienas uolėtos ir akmenuotos žemės lopinėlis nepaliktas neįdirbtas, kur tik tai įmanoma.
Peržengė regiono ribas
„Solution HUB“, kaip atskira nevyriausybinė organizacija, buvo įkurta praėjusiais metais. Tiesa, šalia veikia jau anksčiau įkurtas TNAC švietimo centras, kuris, Lusine teigimu, net yra žinomesnis vardas nei pati „Solution HUB“ organizacija. Taip yra todėl, kad TNAC susijęs su mokymų organizavimu ir šviečiamąja veikla.
Pradėjusios organizuoti renginius merginos tikėjosi pritraukti dalyvių tik iš Vajocdzoro regiono, tačiau netikėtai gavo užklausų ir iš kitų regionų. Didelis susidomėjimas privertė pasukti galvas, kaip apgyvendinti dalyvius turint ribotą biudžetą. Tąkart išradingos organizatorės pritaikė vadinamą „Couch Surfing“ principą – apgyvendinimą namuose. Dabar finansavimo ir papildomų lėšų yra jau daugiau.
Tad nors iš pradžių atrodė, kad organizacija taikosi tik į vietos regioną ir jaunimo poreikius, jų veikla netikėtai ir gana greitai perlipo geografines sienas. „Įtaka ir žinomumas augo, keliami klausimai buvo aktualūs ir kitiems regionams, mūsų kolegoms kituose miestuose“, – sako Goharik. Organizacijos pavadinime esantis žodis „solution“ (liet. sprendimas – red. past.) neatsitiktinai simbolizuoja geriausio sprendimo ir išeities taško paieškas. Tarkime, „Solution HUB“ užsiima įvairiais tyrimais: žino poreikius, problemas ir ieško sprendimo būdų.
Taip pat organizacija glaudžiai bendradarbiauja su vietos valdžia. „Tai nereiškia, kad mes užimame kažkokią politinę poziciją ar turime valdžios siekio idėją. Mūsų tikslas – vietos valdžios atstovams ir paprastiems tarnautojams padėti įgyti papildomų įgūdžių, reikalingų dirbant su bendruomenėmis“, – sako Goharik.
Minėti tyrimai atliekami bendradarbiaujant su vietiniais ir tarptautiniais fondais, tokiais kaip Jungtinių Tautų plėtros programa. Daugiausiai nagrinėjamas pilietinės visuomenės progresas, jaunų žmonių aktyvumo pokytis ir kt. „Didžiuojamės, kad regiono valdžia nemažą dalį organizacijos pateiktų įžvalgų ir rekomendacijų, paremtų tyrimų rezultatais, įtraukė į artimiausių penkerių metų strateginį planą“, – teigia Lusine.
Organizacija dabar vienija apie dviejų šimtų narių-savanorių tinklą, jų pačių vadinamu alumnų tinklu. Maždaug trečdalis jų yra aktyvūs ir bet kokiomis aplinkybėmis mielai prisideda prie organizacijos veiklos.
Organizacijos įkūrėjoms itin svarbi yra žmogaus teisių sritis. Todėl „Solution HUB“ Vaike organizuoja Žmogaus teisių mokyklą, kurioje gali dalyvauti ir aktyvistai iš kitų regionų. Šiemet Žmogaus teisių mokykla turėjo vykti spalio pabaigoje, tačiau prasidėjus neramumams Kalnų Karabache, visi planai susijaukė.
Žmogaus teisių mokykla – pati mėgstamiausia Goharik veikla, apie kurią ji kalba degančiomis akimis. Jaunus žmones „Solution HUB“ ekspertai supažindina su žmogaus teisių pagrindais, išmoko atlikti nedidelius tyrimus savo bendruomenėse. „Likau labai patenkinta pirmosiomis šios mokyklos patirtimis. Kokybė buvai tikrai pakankamai aukšta, o ir pačių dalyvių atsiliepimai – puikūs“, – tikina Goharik.
„Solution HUB“ itin skatina pilietinę visuomenę ir pilietiškumą. Pradedant nuo moksleivių tarybų ir apskritai mokinių savivaldos iniciatyvų iki jau minėtų regiono tarnautojų švietimo. Dar viena sritis – moterų įgalinimas ir jaunų moterų lyderių aktyvus dalyvavimas bendruomenės veiklose. Moterų lyderystė gana konservatyvioje armėnų visuomenėje vis dar yra pakankamai naujas reiškinys. Štai, pavyzdžiui, tik vieno vienintelio Armėnijos miesto Vaharšapato (ketvirto pagal dydį šalyje – red. past.) merė yra moteris. Labai nedaug moterų tarnauja ir itin militarizuotos Armėnijos karinėse pajėgose.
