Trūksta pasiruošimo
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė patvirtina: sausumo ir vandens transporto poveikis klimato kaitai – vienas didžiausių. Nors skiriasi šalių vidaus transporto plėtros galimybės, Lietuvoje laivyba, ypač pramoginė, aktyviau gaivinama tik pastaruosius kelerius metus, rašoma Ilzenbergo dvaro pranešime spaudai.
Investuojantys į elektrinį vandens transportą, pašnekovės žodžiais, mąsto sistemiškai, parodo verslo tvarumą, patrauklumą platesniame kontekste. Žinoma, tokiu atveju svarbu ne tik tai, kuo varomas vandens transportas, bet ir jo dizainas: kaip jis dera su aplinka, kokia jo vizualinė tarša, ypatingai saugomose ir UNESCO vietovėse, Kuršių Nerijoje.
Pavyzdžiui, kuriant elektrinį katamaraną, kuris jau metus plaukia Ilgio ežere, Rokiškio rajone, laivas derintas prie Ilzenbergo dvaro elementų: parinktos vienodos tvorelės, panašus stogas.
„Vandens turizmas populiarėja, ypač baidarės ar pasiplaukiojimai ežeruose. Be abejo, elektrinio, tylaus vandens transporto, kuris pakeistų triukšmą keliančius, augmeniją ir gyvūniją neigiamai veikiančius, poilsiautojams trukdančius vandens motociklus, labai trūksta.
Vidaus vandenyse nemažai kursuoja ir degalais varomų, triukšmingų laivų, prikeltų naujam gyvenimui. Jie gali būti naudojami pereinamuoju laikotarpiu, bet verslas turėtų ieškoti naujos rūšies transporto – sveikintinas pavyzdys elektrinis katamaranas Ilzenbergo dvare“, – kalbėjo KTU mokslininkė.
Elektrinio vandens transporto pasiūla net ir pasaulyje nelabai didelė.
Elektrinio vandens transporto pasiūla net ir pasaulyje nelabai didelė, tačiau sėkmingų bandymų yra. Pavyzdžiui, Norvegijoje kursuoja keltai, kurie naudoja žaliąją energiją. 2022 metų kovą didžiausias elektrinis kruizinis laivas pasaulyje „Jangdzės upės trys tarpekliai 1“ Ičnago mieste, Hubėjaus provincijoje, pradėjo savo pirmąją kelionę. 100 metrų ilgio, 16,3 metro pločio laive gali tilpti 1300 keleivių. Graikijoje, Ispanijoje kursuoja nedideli laivai, naudojantys saulės elementus.
Toks laivas – retenybė
7 m pločio ir 12,86 m ilgio Ilzenbergo dvaro elektrinio katamarano kūrėjai jį lygino su „Tesla“ elektromobiliu – laivą, kuriame telpa pusšimtis žmonių, į priekį stumia modernūs elektriniai varikliai su ličio jonų baterijomis – tokios montuojamos elektromobiliuose. Ant ežero kranto įrengtos specialios stotelės katamaranui įkrauti.
Kaip pasakojo elektrinio katamarano kapitonas Jurgis Paškauskas, laivas plaukia metus, taigi, jis iš savo patirties jau gali atsakyti, jog įkrauta baterija katamaranu galima plaukti 5 valandas. Plaukiančio Ilzenbergo dvare greitis 8 km / val., įprastai jis plaukia 5,5 km / val. greičiu.
Katamaranas primena didžiulį plaustą, jo saugumą užtikrina specialių pontonų konstrukcija, kurio kiekviena sekcija užpildoma specialia medžiaga.
Laivo kapitonas pasakojo girdėjęs apie dyzelinius katamaranus, plaukiančius ežeruose, bet ne elektrinį.
Kapitonas Jurgis, visą gyvenimą praleidęs jūroje, galiausiai, su žmona apsistojo sodyboje Rokiškio rajone, o sulaukęs pasiūlymo plaukti elektriniu katamaranu nė nedvejodamas sutiko.
Apsisprendė dėl kelių priežasčių. Jam patinka susitikti su žmonėmis, plaukti elektriniu katamaranu malonu: nejaučiamas supimas, jis plaukia tyliai, galima netrukdomai grožėtis apylinkėmis, klausytis dvaro ir apylinkių istorijos, žavėtis trijų salų vaizdais ir įspūdingomis Latvijos pakrantėmis, švęsti šventes, organizuoti degustacijas ar vakarienes.
Pašnekovas neabejoja – elektra varomas vandens transportas ateityje taps vis svarbesnis, Daugelis dvaro svečių, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, renkasi plaukti katamaranu, nes nori apžiūrėti apylinkes, jiems patinka, jog transporto priemonė netriukšminga, ekologija kol kas dar mažai kam svarbi, bet, neabejoju, taps vis svarbesnė“, – įsitikinęs kapitonas.