Nepelnyta garbė – sveikinimo kalbos, apdovanojimai, mergaičių choro pasirodymas ir stumdynės, kad tilpti į bendrą nuotrauką su blyškiaveidžiais. Paspaudėme tūkstantį rankų rankelių ir atsidėkodami vaikai parodė tris mėgstamiausius žaidimus. Populiariausias – riedulys ant molio, nes žolei augti per karšta. Sportas numeris du yra kriketas, o pats įdomiausias – kabadi. Tai komandinės gaudynės kvadratuose, kai į priešo teritoriją įžengęs bėgikas nesustodamas vienu įkvėpimu kartoja žaidimo pavadinimą, varžovai stengiasi jį sugauti, o pastarasis gali apsiginti atbula koja pavaišindamas gaudytojus. Agresyvu, dinamiška ir labai azartiška.
 |
| Be sienų nuotr./Kabadi žaidimas |
Nustebino, kad mokytojų kolektyve dauguma vyrai ir tik pradinėms klasėms vadovauja moterys, uždirbančios 60 $ per mėnesį. Pasisvečiuoti pakvietęs politikas Mathand sakė, kad Indijoje šeimą išlaiko vyras, o moters pareiga – tvarkytis namuose, gamintį valgį ir auginti vaikus. Keturių asmenų vegetarų šeima per savaitę prasimaitina už 20 $. „Daugiau skurdo vyrauja mieste negu kaime, nes čia, nors žmonės gyvena varganai, bet galą su galu suduria versdamiesi žemės ūkiu“, – pasakojo keturis verslus, tarp kurių ir privačią mokyklą, valdantis politikas.
 |
| Be sienų nuotr./Moksleivių batai mokykloje |
Mokykla prestižinė ir prieinama tik pasiturintiems, nes mokslo metai kainuoja 600 $. Pasak šeimininko, įstaiga išsilaiko iš įmokų, o mokinių skaičius viršija 1200. Nuo dvylikos metų galima apsigyventi bendrabutyje. Mergaičių ir berniukų korpusai pastatyti skirtinguose miestelio rajonuose. Aplankėme vaikinus. Trisdešimties kvadratinių metrų kambaryje gyvena 24 jaunuoliai. Bendrabučių korpusą supa naktimis užrakinamas gardas, kad sumanę paišdykauti vaikai negalėtų pasprukti. Vaikinai miega ant dviaukščių metalinių lovų be čiužinių, o pamokas ruošia pasidėję sąsiuvinius ant kelių – stalams ir kėdėms nėra vietos.
 |
| Be sienų nuotr./Politiko namų priimamasis |
Pavakarieniavę Mathand‘o namuose, kurių svetainėje naktimis vis dar miega keletas jakų, atsisveikinome su įkyrėjusiu, nuolatos besigiriančiu šeimininku ir per dvi valandas nuriedėjome likusius 100 km iki Humpi. Saulę pakeitė dylantis mėnulis ir kur ne kur įsijungė naktiniai lumiscenciniai žibintai. Nakties gaiva kvietė nakvoti po atviru dangumi ir netyčiom užsukę į mokyklos kiemą įsikūrėme riedulio aikštelės kampe. Išgirdęs bruzdesį sargelis atsargiai iškišo nosį laukan, tačiau valgyklos šešėlis draugiškai paslėpė mus nuo televizoriaus šviesos apakintų akių. Mes saldžiai snaudėme iki septintos valandos ryto.Tiksliai kaip laikrodis į treniruotę susirinkę jaunuoliai paprašė užleisti aikštelę sportui.
