Indonezijos vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centro padalinio Džokjakartoje vadovė Hanik Humaida sakė, kad paryčiais nubudus Merapio ugnikalniui ant jo šlaitų įvyko akmenų griūtis, o įkaitę pelenai kilo į 200 metrų aukštį.
Nuo ryto ugnikalnis išspjovė mažiausiai aštuonis įkaitusių pelenų debesis, taip pat susidarė virtinė piroklastinių srautų. Šie smarkiai įkaitę debesys, sudaryti iš vulkaninės medžiagos ir dujų, dideliu greičiu ritosi žemyn kalno šlaitais beveik du kilometrus, sakė H.Humaida.
2 968 metrų aukščio Merapis stūkso tankiai apgyventoje Javos saloje netoli senovinio Džokjakartos miesto. Jis yra aktyviausias iš dešimčių Indonezijos veikiančių ugnikalnių ir pastaruoju metu dažnai išsiverždavo.
Vulkanologai paragino aplinkinių kaimų gyventojus nebūti arčiau kaip už 5 km nuo kraterio ir saugotis lavos srautų.
Per 2010 metais įvykusį didelį Merapio išsiveržimą žuvo 347 žmonės.
270 mln. gyventojų turinti Indonezija patenka į vadinamąjį Ramiojo vandenyno „ugnies žiedą“ – dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu pasižyminčią zoną, išraižytą tektoninių lūžių.