Žemės drebėjimas įvyko 7 val. 50 min. vietos (2 val. 50 min. Lietuvos) laiku maždaug už 15 km nuo Čiandžūro miesto, kuris lapkričio mėnesį tapo pražūtingu žemės drebėjimo epicentru, pranešė Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS).
Ji teigė, kad mažai tikėtina, jog žemės drebėjimas, įvykęs 123 kilometrų gylyje, pareikalaus aukų ar padarys žalos.
Vietos nelaimių padarinių švelninimo agentūros pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad Čiandžūro ir Sukabumio miestuose, esančiuose arčiausiai epicentro, žalos iš karto nepastebėta.
Tačiau Sukabumyje buvo laikinai evakuotos mokyklos, pranešė vietos švietimo įstaigos.
„Žemės drebėjimo epicentras yra Sukabumyje, todėl Čiandžūre jis buvo juntamas labai silpnai. Pranešimų apie žalą namams ar aukas negauta“, – naujienų agentūrai AFP sakė Čiandžūro nelaimių agentūros pareigūnas Wawanas Setawanas (Vavanas Setavanas).
„Dar negavome pranešimų apie žemės drebėjimo padarytą žalą“, – netrukus po drebėjimo sakė Sukabumio pareigūnas Imranas Wardhani (Imranas Vardhanis)
Praėjusį mėnesį Čiandžūre įvyko negilus, 5,6 balo, žemės drebėjimas, sukėlęs nuošliaužas ir pastatų griūtį, per kuriuos žuvo mažiausiai 334 žmonės, tūkstančiai buvo sužeisti, o dar dešimtys tūkstančių liko be pastogės.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ šią savaitę įspėjo, kad dėl prastų gyvenimo sąlygų evakuotiems asmenims gresia „tiksinti bomba“ – ligos ir infekcijos. Pranešama apie tūkstančius kvėpavimo takų infekcijų ir šimtus viduriavimo atvejų.
Indonezijos prezidentas Joko Widodo ketvirtadienį lankysis šioje teritorijoje, kad išdalytų pagalbą nukentėjusiems gyventojams.
Lapkričio 21 dieną Čiandžūrą sukrėtęs žemės drebėjimas buvo daugiausiai aukų nusinešęs drebėjimas šioje salų valstybėje nuo 2018-ųjų Sulavesio saloje įvykusio žemės drebėjimo ir jo sukelto cunamio, per kurį žuvo daugiau kaip 4000 žmonių.
Indonezija dažnai patiria seisminį ir vulkaninį aktyvumą, nes yra Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“, kur susiduria tektoninės plokštės.
