V.Malinauskaitės teigimu, per pastaruosius 10 metų Lietuva tapo gerai žinoma pasaulyje, o į šalį atvyksta vis daugiau turistų.
Anot jos, didžioji dalis turistų Lietuvą renkasi dėl kultūrinių ir pažintinių galimybių, tačiau čia užsibūna per trumpai. Turistų Lietuvoje praleidžiamas laikas vidutiniškai siekia 1,5 dienos, todėl reikėtų pasistengti, kad keliautojai šalyje būtų ilgiau.
Šalies dydis nėra svarbu
R.Nemunytė konferencijoje teigė, kad formuojant Lietuvos, kaip investuotojams patrauklaus krašto, įvaizdį, dažnai yra stigmatizuojamas mūsų krašto mažas dydis, tačiau bandant pritraukti investicijas, tai nėra pagrindinis kriterijus.
„Versle šalies mažas dydis atrodo kaip stigma. Žinoma, mes niekada negalėsime konkuruoti dėl investicijų, kur reikės 10 tūkst. darbuotojų. Tačiau mes galime konkuruoti dėl eksportuojamų prekių bei produktų, kurie kuria didelę pridėtinę vertę. (...). Taip pat visą Lietuvą gali apvažiuoti per vieną dieną ir tai yra didelis pranašumas“, – mažos valstybės patrauklumo aspektus vardijo R.Nemunytė.
Rinkodaros ekspertės teigimu, investuotojai į Lietuvą atvyksta ne dėl vidaus rinkos, bet dėl galimybės čia rasti gerus specialistus.
„Uber“ į Lietuvą atėjo tikrai ne dėl vidaus rinkos. Čia jie vysto savo technologijas. Yra netgi sakoma: kai San Fransiskas miega, Lietuva dirba“, – teigė ji.
Turistams ar verslui patrauklus kraštas?
Pasak R.Nemunytės, jei Lietuva bus pateikta tik kaip turizmui patraukli šalis, susiduriama su rizika, kad žmonės čia važiuos tik turistiniais tikslais.
„Su tokia bėda jau susiduria Italija. Tarptautinėse konferencijose Italijos atstovai sako, kad mes norėtume prie atvirutės apie šalį pridėti ir verslo kortelę. Problema, kad daugelis į Italiją žvelgia kaip į turizmui, bet ne verslui patrauklų kraštą“, – mintimis dalijosi rinkodaros specialistė.
„Verslas-verslui segmentas yra kitoks, todėl Lietuvos, kaip turizmui patrauklios šalies, įvaizdis investuotojams netiktų“, – teigė R.Nemunytė.
Anot jos, verslininkams daug svarbiau ekonominiai rodikliai, o ne minkštieji argumentai. Ji pridūrė, kad skandalingai nuskambėjusios reklamos „Vilnius – Europos G taškas“ pridėtinė vertė pritraukiant investuotojus yra nulinė.
Tokiai nuomonei oponavo V.Malinauskaitė. Pasak jos, užsieniečiai atvyksta į Lietuvą dėl čia esančios kultūros ir gražios gamtos, todėl kuriant šalies įvaizdį reiktų į tai ir koncentruotis. Jai antrino ir keliautojas bei fotografas Marius Jovaiša, kuris teigė, kad turizmas Lietuvoje, kaip ūkio šaka, gauna labai mažai dėmesio.
„Žinoma, nereikia atsisakyti ir inovacijų įvaizdžio. (...) Nematau ir priešpriešos tarp to. Daug į Lietuvą atvažiavusių turistų šalyje nusprendė įkurti verslus“, – teigė V.Malinauskaitė.
Anot jos, ko Lietuvai reikėtų atsisakyti, tai linksmybių arba „G taško“ įvaizdžio.
„Netikiu, kad Vilnius gali konkuruoti linksmybių skaičiumi su kaimyninių šalių miestais“, – teigė ji.
Diskusiją apibendrindamas M.Jovaiša teigė, kad nereikia išskirti vienos krypties. Anot jo, kuriat šalies prekės ženklą, turi dominuoti trys aspektai: tai kraštovaizdis, šalies paveldas ir inovatyvumas.
Lietuva neturi vieningos vizijos
Diskusijos dalyviai kaip vieną iš pagrindinių problemų kuriant šalies įvaizdį išskyrė bendros vizijos nebuvimą.
„Estai sau aiškiai pasakė, kuo jie nori būti ir kuo nenori. O mes ne. Lietuviai nori būti puikūs visur. Lietuva nori, kad viskas būtų vienodai gerai“, – teigė R.Nemunytė.
Pasak V.Malinauskaitės, Lietuvai trūksta ne tik vizijos, bet ir jos įgyvendinimo strategijos.
„Po vizijos sukūrimo Lietuvoje viskas sustoja, mes toliau nesiimame veiksmų. Mums svarbu sukurti prekės ženklą, tačiau problema, kad vienos idėjos neužtenka, reikia turėti ir pačią prekę“, – teigė ji.
