Pagal visus rodiklius Kansajo tarptautinis oro uostas Japonijoje yra inžinerijos stebuklas. Didžiausios Japonijos lėktuvų nusileidimo ir pakilimo aikštelės statyba kainavo 20 mlrd. dolerių, o jos kilimo ir tūpimo takas yra beveik dvigubai ilgesnis nei daugumos oro uostų – net 4000 metrų. Tai trečias pagal dydį šalies oro uostas, daugiausia aptarnaujantis Osakos, Kioto ir Kobės miestus.
Darbai oro uoste prasidėjo 1987 m. ir truko septynerius metus. Po daugelį metų trukusių protestų dėl Naujojo Tokijo tarptautinio oro uosto, kuris buvo pastatytas Čibos prefektūros kaimiškoje dalyje nusavintoje žemėje, buvo nuspręsta šį aviacijos centrą statyti jūroje.
Pastačius oro uostą atokesnėje vietoje, oro linijų bendrovės būtų galėjusios skraidyti ant kilimo ir tūpimo tako 24 valandas per parą. Nenuostabu, kad išsiaiškinti, kaip pastatyti žemės ruožą už dviejų mylių nuo žemyno, nebuvo pigu.
Prieš statydami jūros sieną, inžinieriai iš 20 m gylio minkšto molio, esančio po dabartine oro uosto vieta, išsiurbė milijonus litrų vandens. Jį užpildė trijų iškastų kalnų vertės uolienos, kurias 80 laivų gabeno 10 000 darbininkų, o darbui užbaigti prireikė 10 mln. darbo valandų.
Kai visos uolienos buvo supiltos į vietą, nuo jūros dugno 30–40 m gylyje buvo pastatytas žemės sluoksnis, kuris iškėlė dirbtinę salą iš 18 m gylio vandens. Tada už 1 mlrd. dolerių buvo pastatytas dviejų mylių ilgio tiltas, jungiantis žemyną su terminalu ir kilimo, tūpimo takais.
Nuo atidarymo 1994 m. Kansajo nuskendo maždaug 10 metrų. Inžinieriai žinojo, kad dėl terminalo svorio jis šiek tiek skęs, tačiau šis greitis buvo kur kas didesnis, nei tikėtasi. Per šešerius metus jis iš dalies nusileido 8 metrus.
Nuo atidarymo 1994 m. Kansajo nuskendo maždaug 10 metrų.
Tai mažiausias aukštis, kurio reikia, kad būtų išvengta potvynio, jei būtų pažeista jūros sienelė. Jūros sienelei pakelti išleista mažiausiai 150 mln. dolerių. Nepaisant to, kai kurie inžinieriai prognozuoja, kad iki 2056 m. dalis salos nuskęs iki vandens paviršiaus. Ši problema yra svarbi tiems, kurie tikisi ir toliau naudotis oro uostu, iš dalies dėl kartais Japoniją užklumpančių žiaurių orų.
Dėl taifūno „Jebi“ – brangiausio Japonijos istorijoje pagal apdraustus nuostolius – devynioms dienoms buvo uždarytas tarptautinis Kansajo oro uostas, nes audros banga užtvindė teritoriją, o stiprus lietus ir vėjas niokojo pastatus. Dar blogiau, 3000 metrų ilgio tiltas buvo smarkiai apgadintas, kai į jį įsirėžė cisterna. Konstrukcija buvo sutvarkyta tik po septynių mėnesių.
Nors tai galėjo būti labai brangus ir sudėtingas darbas, oro uostas pagal daugumą rodiklių yra labai sėkmingas. 2016 m. Kansajo oro uostu pasinaudojo daugiau kaip 26 mln. keleivių, todėl jis yra vienas iš 30 judriausių Azijos oro uostų. 2001 m. Amerikos civilinių inžinierių draugija jį apdovanojo kaip vieną iš tūkstantmečio civilinės inžinerijos paminklų.
