Galvojant apie Iraną daugeliui prieš akis iškyla griežto islamiško režimo vaizdiniai. Ar tikrai iraniečių gyvenimas stipriai suvaržytas religijos? Anot R.Pogorelio, dauguma jo sutiktų žmonių, su kuriais pavyko susikalbėti, nepalaiko esamos valdžios: „Vienas iranietis man parodė vaizdo įrašą, kaip skambant muzikai į kambarį užėjusi mergaitė staiga nusimeta hidžabą ir ima jaunatviškai šokti. Kiti prisipažino abejojantys, ar nori būti musulmonais, nors už islamo atsisakymą šalyje gresia mirties bausmė.“
R.Pogorelio teigimu, Irano religinis režimas laikosi tik dėl to, kad kontroliuoja didelę dalį ekonomikos, įskaitant naftos ir dujų pramonę. „Daugelis tų, kurie dirba valdžios sektoriuje, ypač religinei valdžiai – o ji turi savo atskirą policiją, kariuomenę ir verslus – gėdijasi apie tai prisipažinti. Režimas demonstracijomis ir per medijas nuolat kursto antiamerikietiškas, antiizraelietiškas ir antiarabiškas nuotaikas“, – pažymėjo keliautojas.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, keliautojai Irane gali jaustis laisvai – prie užsieniečių pareigūnai be reikalo nesikabinėja, o vietos žmonės jiems labai geranoriški.
„Žinoma, visos moterys (įskaitant užsienietes) viešose vietose privalo pridengti savo plaukus skara, taip pat nešioti ilgesnę palaidinę. Dėl šių dalykų prieinama iki absurdų: pavyzdžiui, ant daugelio durų yra du metaliniai žiedai pastuksenti: kairėje – duslesnį garsą skleidžiantis (vyrams), o dešinėje – skardesnį (moterims). Jei stuksena vyras, namuose esančios moterys pirmiausia skuba apsigaubti...“ – pasakojo R.Pogorelis.
Lietuvį sužavėjo Irano mečetės su įspūdingais kupolais, senoviniais raštais ant sienų, prabangiais krištoliniais šviestuvais, spalvingais vitražais ir dailiais kilimais. Į daugelį jų turistams įėjimas mokamas – 3–4 eurai. Keliautojas pasakojo, jog Irane labai garbinamas Mahometo anūkas imamas Huseinas (nepainioti su buvusiu Irako prezidentu) – nuolat vyksta jo atminimui skirtos eisenos ir kitokios ceremonijos.
Lietuvis stebėjo spektaklį, kai gatvėmis vedamos surištos juodai aprengtos moterys uždengtais veidais (kai kurios – su vaikais) savo noru garsiai kūkčiojo ir raudojo minėdamos šį imamą.
R.Pogorelis dar aplankė senovines vandens ir ledo saugyklas, kelių tūkstančių metų senumo pilis, taip pat zoroastrų laidojimo bokštus, ant kurių buvo paliekami mirusieji grifams suvalgyti (tai vyko vos prieš 45 metus). Jis užsuko ir į didžiulius turgus, kurie miestuose tęsiasi kilometrais. Juose gausu rankų darbo dirbinių – spalvingų vario bei molio indų, kilimų, šilko skarų, auksinių papuošalų. Keliautojo teigimu, Irane turistai nėra tiek mulkinami, kiek kaimyninėse šalyse: turguje galima nusiderėti apie 15–20 proc. kainos, bet ne kelis kartus.
Keliautojo teigimu, Irane gerokai daugiau švaros negu kaimyninėse šalyse.
„Gatvės nuolat valomos, asfaltas blizga, tualetai tvarkingi, kavinės durų stiklai valomi net šalia klientų... Dėl to Irane jautiesi daug jaukiau nei Egipte, Maroke, Sirijoje ar Palestinoje“, – pasakojo R.Pogorelis.
Privatumo sąvoka Irane nesuprantama
Angliškai kalbančių iraniečių mažai, nors dauguma mokykloje mokosi šios kalbos. Todėl R.Pogorelis keliautojams rekomenduoja telefone turėti vertimo į persų kalbą programėlę. Gatvėje sutikti žmonės nuoširdžiai domisi užsieniečiais, prieina pasikalbėti angliškai, siūlo savo pagalbą. Dažnai vos užkalbinę jie iškart klausia asmeniškų klausimų: kiek tau metų, ar esi vedęs, ar turi vaikų, ką dirbi? Privatumo sąvoka Irane nesuprantama.
Gatvėje sutikti žmonės nuoširdžiai domisi užsieniečiais, prieina pasikalbėti angliškai, siūlo savo pagalbą. Dažnai vos užkalbinę jie iškart klausia asmeniškų klausimų: kiek tau metų, ar esi vedęs, ar turi vaikų, ką dirbi? Privatumo sąvoka Irane nesuprantama.
Internetas šalyje cenzūruojamas: neveikia „Facebook“ ir „Youtube“, taip pat užsienio naujienų portalai, įskaitant daugelį lietuviškų. Tiesa, nemažai iraniečių naudojasi „Facebook“ pakeitę IP adresą. Televizijos kanalai visi valstybiniai. Transliuojama arba islamiška programa, arba šalies savireklama su tradicine muzika (beje, draudžiama vieną dainą vyrui ir moteriai atlikti kartu), arba seni vakarietiški filmai (dažnai nespalvoti) su išcenzūruotomis scenomis.
Tiesa, daugelis ant namų turi sumontavę nelegalias palydovines antenas, kad matytų užsienio kanalus.
Viešbutyje R.Pogoreliui teko stebėti anglišką Irano televizijos kanalą „Press TV“ – juo informacija pateikiama tendencingai, tarsi JAV ir ES viskas būtų blogai.
Dėl pigios naftos ir dujų transportas Irane nebrangus. Tarpmiestiniu autobusu pavažiuoti šimtą kilometrų kainuoja apie vieną eurą, o miesto autobusu – centus. Pigūs ir taksi – kelionė mieste nusiderėjus kainuos nuo 1 iki 3 eurų.
Autostopu daug keliaujantis R.Pogorelis sako, kad Irane dauguma vairuotojų tikisi užmokesčio. Eismo taisyklių nesilaikoma, todėl automobilio nuomotis R.Pogorelis nepataria – nebent su vairuotoju. Ypač sunku pereiti judrią gatvę – automobiliai nesustoja praleisti pėsčiųjų net perėjose.
Viešbučiai nepigūs – nakvynė juose kainuoja nuo 35–50 eurų dviviečiame kambaryje už naktį. Jazdo mieste daugelis jų labai gražūs, su prašmatniais vidiniais kiemais. „Galima naudotis svetingumo klubais, bet nemaža dalis juose užsiregistravusių žmonių tikisi pinigų už nakvynę. Tiesa, tai daug pigiau nei viešbutis – standartinė suma dviem yra 15–20 eurų už naktį“, – pasakojo keliautojas.
Susiruošusiems į šią šalį, lietuvis patarė vežtis grynųjų – Irane neveikia kreditinės kortelės. Anot R.Pogorelio, šalis nebėra tokia pigi kaip anksčiau, todėl savaitei asmeniui patartina turėti bent 500 eurų grynaisiais. Oficiali Irano valiuta yra rialas. Už vieną eurą gausite apie 39 tūkst. rialų. Tiesa, vietos žmonės kainas skaičiuoja ir rašo ne rialais, o tomanais. Vieną tomaną sudaro dešimt rialų.
Gatvės maistas nebrangus ir skanus – avienos ir vištienos šašlykai (kebabai) ir falafelių sumuštiniai, mėsos sriuba. Geresniuose restoranuose galima gauti sutrintų daržovių tyrės su ryžiais. Vienoje vietoje keliautojui teko ragauti ir bulvinių blynų, panašių į žemaitiškus. Daug skanių vietinių vaisių: arbūzų, melionų, greipfrutų, datulių, vynuogių, persimonų, taip pat saldumynų su įvairiais riešutais. Daug kur parduoda spaustas sultis (1,5 euro už stiklinę), taip pat skanius ledus (0,5 euro). Legalaus alkoholio nėra, o nelegalaus galima brangiai nusipirkti iš kai kurių vietos armėnų ar zoroastrų.
„Važiuokite į Iraną – tikrai verta!“ – kvietė ką tik iš šios šalies sugrįžęs lietuvis. Irano vizą galima gauti pagrindiniuose šalies tarptautiniuose oro uostuose.
„Mūsų viza galiojo 15 dienų, bet skaičiau, kad jau galima oro uoste gauti ir 30 dienų vizą. Dabar ji kainuoja 75 eurus. Be to, būtina turėti draudimo išrašą – kitaip čia pat, oro uoste, turėsite pirkti iranietišką draudimą dar už 15 eurų“, – patarė keliautojas.
Tiesa, verta prisiminti, kad vizos negausite, jei jūsų pase bus žyma apie lankymąsi Izraelyje. Taip pat svarbu žinoti, kad apsilankę Irane nebegalėsite be vizos vykti į JAV.
