15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ dalijasi šiuo įrašu.
SAUGUMAS
Saugumo klausimas tikriausiai iškyla pirmiausiai pagalvojus apie Iraną. Taip, oficialioji Irano pozicija leidžia ją priskirti „blogio valstybėms“, apie ką mus ir pasiekia visa informacija per žiniasklaidą. Tačiau kai nusileidi šioje šalyje ir pradedi bendrauti su eiliniais žmonėmis – viskas daug paprasčiau, kaip dažniausiai ir būna.
Galiu nuraminti – keliavau su 5 m. sūnumi, jokių problemų nekilo. Apskritai Irane jaučiausi labai saugiai, visuose miestuose ir kaimuose, kuriuose buvau, ir bet kuriuo paros metu. Net ir žinant, kad visi užsieniečiai su savimi vežiojasi nemažai grynųjų pinigų, nes jokios mūsų banko kortelės ten neveikia – neteko girdėti apie jų užpuolimus ar vagystes. Nepatartina vykti tik į pasienio regionus, nes dauguma Irano kaimynų – ne iš pačių saugiausių šalių pasaulyje. Gavau klausimų, ar saugu keliauti Irane vienai merginai – sutikau tokių užsieniečių keletą, jos keliavo nuo 2 iki 4 savaičių, jokių nesklandumų neturėjo.
PATOGUMAS KELIAUTI
Iki šios kelionės Iranu nesidomėjau, jis man buvo tarsi balta dėmė kelionių žemėlapyje. Buvo vaizdinys, kad keliauti šalies viduje gali būti sudėtinga: gal vietinis transportas nepakankamai patogus ir greitas, gal keliai prasti, gal neis susikalbėti ir nemokant persų kalbos net užsisakyti maisto nebus įmanoma.
Nieko panašaus – nors Iranas dar yra ankstyvojoje įvažiuojamojo turizmo stadijoje, tačiau vietinis turizmas ten vienas aktyviausių pasaulyje – 80 mln. persų keliauja po šalį, todėl tam sudarytos geros sąlygos.
Keliai tarp didesnių miestų – labai geri (2–3 juostų magistralės), net ir mažesni keliai geros kokybės. Pilna taksi. Restoranų nors ir nėra daug pagal miestų dydį, bet tikrai rasite, kur pavalgyti – nuo tradicinių persiškų patiekalų iki greito maisto užkandinių.
Nakvynė – tiek įdomiuose tradiciniuose viešbučiuose, tiek šeimose pas žmones.
Trumpai tariant, Iranas yra labai patogi šalis kelionėms. Žinoma, tiems, kas prie tokių kelionių įpratę ir nesitiki, jog gidas vedžios grupelę nuo taško A iki B ir t.t.
Didžiausias Irano privalumas dabar – užsienio turistų čia labai mažai (daugiausiai europiečiai – vokiečiai, olandai, britai, lenkai), todėl kiekvienas jų pastebimas vietinių, jam rodomas dėmesys (gerąja prasme). Vaikai apskritai atveria dar daugiau kelių į persų širdis.
Man Iranas paliko įspūdį, tarsi tai būtų musulmoniškoji Gruzija – tokia svetinga šalis, nė viena kita iki šiol lankyta musulmoniška šalis nebuvo tokia svetinga.
Ir dabar yra geras metas lankyti ją – turistų skaičius jau auga kasmet, todėl neabejoju, kad dar po 10 ar 20 metų Irane turistų bus gerokai daugiau, todėl ir dėmesio jie gaus mažiau.
Nesirezervuočiau nakvynės vietų Irane iš anksto, kartočiau tokį pat kelionės modelį, kaip dabar keliavau: kai kaskart kitai dienai ieškodavau būsimos nakvynės vietos. Geriau turėti laisvę koreguoti maršrutą, nei būti pririštam prie jo, nes Iranas jus gali nustebinti ten, kur nesitikėjote ir būsite pasilikę per mažai laiko.
Irane erzino trys dalykai: viešų vietų tualetų tvarka ir švara (nedetalizuosiu, priprasite); nemažai šiukšlių gamtoje po jų taip mėgstamų piknikų; rūkymas kai kuriuose restoranuose. Mes visa tai irgi turėjome dar prieš gerus 10 metų, gal pranyks ir pas juos.
IRANO VIZA, DRAUDIMAS IR KITI FORMALUMAI
Vizą galima lengvai gauti atvykus į Teherano oro uostą. Jos kaina – 75 eurai (vaikui kaina ta pati). Viza leidžia šalyje keliauti 30 dienų. Turėkite kelionės draudimą (dariausi internetu lietuviškoje bendrovėje – svarbu, kad matytųsi, jog jis galioja Azijoje ar visame pasaulyje. Kartais, sako, patikrina), nes jo prašo prieš darantis vizą. Taip pat reikalingas viešbučio, kuriame apsistosite, adresas. Kadangi Teherane gyvenau šeimoje pas žmones, tam reikalui per Booking.com pasidariau vieno iš Teherano viešbučių rezervaciją, atsispausdinau ir nemokamai atšaukiau ją.
Jeigu pase turite Izraelio vizą, į Iraną nepateksite – pasikeiskite pasą prieš vykdami. Su Irano viza pase irgi galite turėti problemų įvažiuodami į Izraelį – gal praleis, bet užlaikys gerokai ilgesniems pokalbiams su pasieniečiais. Tiesa, jei planuojate vykti į JAV, po apsilankymo Irane turėsite ilgesnę ir brangesnę procedūrą JAV vizai gauti.
PINIGAI
Irane neveiks jokios jūsų banko kortelės, todėl visą kelionės biudžetą turėsite vežtis grynaisiais pinigais. Geriausia – eurai arba doleriai, juos vietoje išsikeisite į Irano rialus, o pas žmones galima atsiskaityti ir užsienio valiuta. Keistis patogiausia ne bankuose, o mažose keityklose gatvėje, nes siūlo geresnį kursą ir nereikia pildyti popierių. Nusiteikite čia būti milijonieriais: 1 euras šiuo metu – apie 40 000 rialų.
Nusiteikite painiavai su kainomis, nes, be oficialios rialų valiutos, Irane šnekamojoje kalboje išlikusi senoji tomanų valiuta. 1 tomanas = 10 rialų. Kainos visur pasakomos tomanais (nebent tai oficiali įstaiga, tada kaina rašoma rialais), nors mokate rialais. Taigi, tarkime, paklausite taksisto kelionės kainos, jis pasakys „10 tūkstančių“, tai reikš 10 000 tomanų, arba 100 000 rialų. Kurį laiką painu, bet priprantama.
KAINOS
Iranas yra pigi šalis keliavimui, galbūt tik išskyrus nakvynės kainas, kurios, lyginant su kitomis kainomis, galėtų būti pigesnės – viešbučiai kainuoja vos pigiau nei Europoje, pigesnė tik nakvynė pas žmones. Transportas (taksi, autobusai, vietiniai skrydžiai) – tikrai nebrangu. Maistas taip pat pigus – brangiausias patiekalas per visą kelionę, kurį valgiau – gerame Kashano restorane shish kebabas (bet tai buvo net ne kebabas – o puikiai paruoštos avienos kepsneliai su šonkauliais) kainavo apie 14 eurų. Ir tai buvo brangiausias restorano patiekalas. Įprastai maisto kainos už patiekalą restorane būdavo 1,5–5 eurai.
Derėtis dėl kainų, žinoma, verta visur, ypač taksi (tarkitės kainą iš anksto) ar turguose.
APRANGA
Tik du svarbūs dalykai – moterims viešumoje plaukus reikia prisidengti skarele, vyrams čia negalima nešioti šortų, tik ilgas kelnes. Įeinant į mečetes kaip ir visose musulmoniškose valstybėse, galioja tos pačios taisyklės.
MAISTAS
Irano virtuvė, ko nesitikėjau, yra nuostabi. Čia persimaišė skirtingų aplinkinių kultūrų tradicijos, todėl jie turi visko – radau panašumų ir su turkų, ir su žydų, ir su gruzinų ar azerų virtuvėmis. Pagrindiniai ingridientai – ryžiai ir duona, daug avienos ir jautienos, labai labai daug įvairių žolių ir žolelių. Įvairiausių formų kebabai, žinoma, daug geriau, nei tai, ką mes esame įpratę vadinti kebabu.
Dažni patiekalai – ryžiai su įvairiais padažais, kurie gali būti ir su mėsa, ir vegetariški. Mėsa beveik visus kartus buvo puikiai paruošta, nežinau, kokiais marinatais jie pasiekia tokį jos minkštumą. Po Tailando buvo keista, kad jie nenaudoja nė kiek aštrių prieskonių. Mano favoritai buvo du – dizi (pagal gaminimo procesą vos vos panašu į čenakus, nors valgymas ir skiriasi) ir dar vienas mėsiškas padažas ryžiams su abrikosais ir granatų sultimis, bet jo pavadinimo nepamenu.
Arbata geriama visur ir visada, kavą pamirškite, nereikia čia jos (bet yra). Alkoholis uždraustas, bet jo yra daugumoje šeimų – kai kas gamina naminį vyną, arba turi nusipirkę iš užsienio atvežtų gėrimų.
Gyvenkite šeimose tam, kad išbandytumėte naminį maistą ir pamatytumėte jo gamybos procesą.
NAKVYNĖS VIETOS
Booking.com ir Airbnb.com Irane beverčiai. Bet pasirinkimo variantų vis tiek daug.
Viešbučiai – apie pusę laiko iš dviejų savaičių kelionės gyvenome viešbučiuose, pusę – šeimose pas žmones. Rekomenduoju rinktis tik tradicinius persiškus viešbučius, kurie daug įdomesni nei mums įprasti europietiški – su super gražiais kiemeliais, senoviniu išplanavimu ir panašiai.
Viešbučių galima ieškoti šiose vietinėse svetainėse: https://en.pintapin.com/, http://hostelsiniran.com/, arba, kaip dažniausiai darydavau aš – per Tripadvisor.com konkrečiame mieste išsirenku keletą viešbučių, susirandu jų svetaines ir kontaktus, skambinu ir tikrinu užimtumą bei kainas. Jei nebūsite jų Naujųjų metų (Nowruz) atostogų metu (kovo pabaigoje), daug šansų, kad nakvynę rasite bet kuriame viešbutyje susisiekę kad ir tos pačios dienos ryte.
Dažniausiai už dvivietį kambarį su pusryčiais mokėdavau 37–50 eurų. Galima rasti ir pigiau, ypač hosteliuose (10–20 eurų), bet su vaiku į juos lįsti nenorėjau. Pigiausią viešbučio kambarį turėjau Širaze, kur kainavo apie 18 eurų. Bet tai buvo „skylė“, kurios nerekomenduočiau.
Gyvenimas šeimose yra įdomiausia Irano dalis, todėl labai rekomenduoju bent dalį laiko gyventi pas žmones. Nakvynes vietas galima rasti keliais būdais:
Prieš kelionę prisijunkite prie uždaros FB grupės „See you in Iran“ (https://goo.gl/RikoGI), ten galite parašyti žinutę su savo kelionės planu, ir privačiomis žinutėmis turėtumėte sulaukti nemažai iraniečių pasiūlymų nakvynei ir gidams. Aš iš jų atsirinkau įdomiausius pasiūlymus – nė vienas nenuvylė.
Couchsurfing.com – per čia dauguma persų žvejoja turistus. Nors įprastai Couchsurfing reiškia nemokamą nakvynę, bet Irane nusiteikite už ją sumokėti – tarkitės iš anksto dėl kainų.
TRANSPORTAS ŠALIES VIDUJE
Automobilio nuoma. Pradinė mano mintis buvo išsinuomoti automobilį Teherane ar kitame mieste ir pačiam vairuoti Irane. Bet nepavyko rasti pigios nuomos, todėl jos atsisakiau, ir džiaugiuosi. Nes eismas miestuose tragiškas, vairavimas čia bus įtampa. Be to, atstumai tarp miestų dideli – geriau rinktis patogius autobusus, nei vairuoti pačiam. Vairuodami patys, neturėsite reikalo samdytis gido su automobiliu – mažiau pažinsite Iraną.
Skrydžiai: turėjome vietinį skrydį iš Teherano į Širazą. Kainavo apie 37 eurus (maistas tiekiamas nemokamai). Oro uostus turi visi didieji miestai, todėl taupant laiką galite pasinaudoti. Internetu nusipirkti bilietus kažin ar pavyks – susiraskite bet kurią kelionių agentūrą, ten nupirks bilietus.
Autobusai: rinkitės tik VIP autobusus, kurie su plačiomis sėdynėmis, labai patogūs. Išbandėme ir naktinį 10 val. trukmės maršrutą – išsimiegoti nepavyko, bet tikrai patogiau nei lėktuve. Autobusų kainos nedidelės: paskaičiavau, kad maždaug 2 eurus už 1 val. kelionės.
Traukiniai: išbandyti neteko, bet sako, kad naktiniais keliauti dar patogiau nei autobusais.
Taksi: visada derėkitės ir visada susitarkite kainą prieš kelionę. Miestuose 10–30 min. kelionė taksi gali kainuoti 1-4 eurus, priklausomai nuo miesto ir nuo derybų sėkmės. Teherane naktį į oro uostą iš centro vykome už 12,5 eurus (500 000 rialų).
INTERNETAS
Mobilusis internetas Irane neblogas, wifi dažniausiai vidutinis arba prastas. Tikrai verta nusipirkti vietinę SIM kortelę (su pasu, nes registruoja), ypač dėl kontaktavimo su vietiniais. Atokesnėse nuo miestų vietose apskritai nėra mobiliojo ryšio.
Iranas blokuoja labai daug puslapių (pvz., „Facebook“), todėl jei norite išvengti šių draudimų – prieš kelionę telefone ar kompiuteryje susiinstaliuokite VPN programėles. Aš telefone (iOS) naudojau Betternet (savaitė nemokama, po to – mokama), kompiuteryje (iOS) – HideMe VPN (nemokama).
GERIAUSIAS LAIKAS KELIAVIMUI
Iranas – labai didelė šalis, todėl klimatas jos viduje skirtingas. Bet vasarą daugumoje vietų kepsite (išskyrus tas vietas, kurios aukščiau kalnuose – ten gaivu). Žiemą būna sniego, nors irgi ne visur. Todėl patogiausias laikas – pavasaris ir ruduo. Jei keliausite kovo pabaigoje, kaip aš, turėkite mintyje, kad po jų Naujųjų metų (maždaug kovo 21 d.) persai atostogauja dvi savaites, keliauja po šalį, lanko gimines. Tai reiškia, kad bus gerokai daugiau vietinių visur – viešbučiuose, lankomuose objektuose, keliuose ir t.t. Kita vertus, tik dėl to, kad buvome šiuo metu, galėjome dalyvauti šeimyninėse šventėse ir pamatyti jų tradicijas.
MIESTAI IR KITOS VIETOS
Klasikinis populiariausias maršrutas, kaip ir pats planavau, ir su kitais keliautojais bekalbant panašios mintys dėliojosi, yra toks: atskridus į Teheraną keliauti į pietus ir iš ten grįžti (lėktuvu ar žeme), arba priešingai, kaip darėme mes – iš Teherano nuskridome į pietus (Širazą) ir iš ten žeme grįžome į Teheraną. Miestų grandinėlė iš šiaurės į pietus dažniausiai tokia:
Teheranas – (Kašanas – mažiau populiarus sustojimas) – Isfahanas – Jezdas – Širazas.
Tarpuose galite pridėti Varzaneh, Kerman (nepakeliui, bet verta išsukti iš grandinėlės įterpiant jį tarp Jezdo ir Širazo, jei turite bent porą savaičių kelionei).
Labai trumpi mano įspūdžiai apie lankytas vietas:
Teheranas – milžiniška sostinė, daug laiko joje užtrukti neverta, pakaks ir dienos. Kašanas – mažesnis miestas su įdomiu senamiesčiu, netoliese esančia dykuma (yra turai į ją) bei keletu objektų aplink (pvz., labai senas kaimelis Abyaneh).
Isfahanas – nebuvome, bet didelis ir gana modernus miestas su antra pagal dydį pasaulyje aikšte miesto centre.
Jezdas – man labiausiai patikęs senamiestis, siauromis gatvelėmis tarp rusvo molio namų.
Kermanas – tik pravažiavome, buvome apsistoję kaimelyje netoli Zarand, bet į šią pusę verta važiuoti dėl Lut dykumos ir ypač Kalout dalies (akmeninės uolos, iškilusios dykumoje).
Širazas – verta važiuoti dėl mečečių, turgaus ir netoli Širazo gyvenančių Qashqai klajokių genties žmonių. Netoli yra senoji Persijos karalių sostinė – Persepolis. Bet Širaze yra ir daugiau lankytinų vietų.
Beveik visuose miestuose rasite tradicinių namų-muziejų. Bent į vieną ar porą užsukti tikrai verta, kai kurie jų sužavėjo įspūdinga architektūra, puošnumu, kiemeliais ir savo dydžiu.
Kita kryptis, kurios šįkart neišbandžiau, būtų – nuo Teherano į šiaurės rytus arba šiaurės vakarus, link Kaspijos jūros. Ten daug žalesnė ir įvairesnė gamta nei pietuose.
Keliaukite į Iraną, tai yra nuostabi šalis.
Tekstas perpublikuotas iš autoriaus tinklaraščio 100dienu.lt
