Tiesa, tie Naujieji Metai Irane buvo ne mūsiški, o iranietiški, kurie būna kovo mėnesį. Kad aš juos sutiksiu Irane, sužinojau jau rankose turėdamas lėktuvo bilietus, taigi jie mums išpuolė atsitiktinai – tikslingai Naujųjų švęsti Irane aš tikrai neplanavau. Ir jūs neplanuokite, nes, pirma – Iranas yra terorizmą remianti ir, iš esmės, prieš mus kariaujanti šalis, o antra – Naujieji Metai Irane turistui yra rakštis užpakalyje.
Kodėl? Nes tuo metu gerai savaitei šalyje gyvenimas sustoja iki minimumo, nedirba dauguma restoranų, būna labai apribotas viešasis transportas ir gyvenimas tampa tylus bei nuobodus. Gerai bent tai, kad mes atvykome bene priešpaskutinę šventės dieną ir to nuobodulio patyrėme santykinai mažai.
Tas porą nykių dienų praleidome šiauriniame Irane esančiame Tebrizo mieste, todėl iki dabar Tebrizą prisimenu kaip nykų miestą, iš kurio norėjosi kuo greičiau ištrūkti. Bet kaip tu ištrūksi, kai nėra transporto? Todėl sėdėjome viešbutyje ir darėme nesąmones.
