Filipinai – antroji poros aplankyta šalis Azijoje. Prieš tai jiedu keliavo po Honkongą.
Po šio ypač turistiško Azijos megapolio pirmosios dienos Filipinų sostinėje Maniloje priminė šaltą dušą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau pora įsimylėjo filipiniečius ir jų šalį.
„Apsistojome Maniloje vieną naktį, nes reikėjo nusipirkti autobuso bilietus į Banaue miestelį, kuris yra pačioje Filipinų šiaurėje (jei keliausite ten, turėkite omenyje, kad ten bus šalčiau: dieną apie 25 laipsnius šilumos, o vakarais nukrenta iki 15 laipsnių). Važiuoti pirkti autobusų bilietų į Banaue nusprendėme su traukinių linija EDSA (ji buvo prie pat mūsų viešbučio).
Atvažiavo traukinys labai senas, mėlynas, šiaip ne taip įsispraudėme. Buvome vieninteliai ne vietiniai, tai visų žvilgsniai iš karto įsmigo į mus. Viduje labai daug žmonių, tamsu, nėra oro kondicionieriaus, langai neatsidaro, yra kelios vietos atsisėsti ir jos visos užimtos. Traukinyje beveik visi vyrai. Pavažiavome kelias stoteles – tik tada įjungė šviesą traukinyje. Juokėmės su Vytu, kad tikriausiai pamatė, jog turistai įlipo ir todėl įjungė“, – pasakojo Julija.
Pasak jos, kelionė šiuo traukiniu įsiminė blogąja prasme: „Aš asmeniškai jaučiausi kaip vežama į Sibirą – buvo apėmęs toks keistas jausmas. Ir visai ne be reikalo. Kaip vėliau mums papasakojo „Makati Homestay Manila“ viešbučio savininkas Rokis, kad tas traukinys yra seniausias visoje Azijoje. Jam jau 29 metai, kiekvieną dieną tuo traukiniu važiuoja apie 500 tūkstančių žmonių. Reikia paminėti, kad tai pigiausia transporto priemonė (bilietas kainuoja apie 0,50 Eur), dėl to juo važiuoja tiek daug žmonių. Mes su Vytu pagalvojome: kodėl traukinyje tiek mažai moterų? Gal dėl to, kad kai atsidaro traukinio durys, kai kur reikia iššokti iš traukinio tikrąja to žodžio prasme, nes ne visur yra bordiūras. Tiesiog atsidaro durys ir yra tvora arba asfaltas 1 metru žemiau. Moteriai su sijonu ir aukštakulniais iššokti iš tokio traukinio būtų tikras išbandymas.“
Nepaisant to, kad kelionės metu patyrė įvairiausių jausmų kokteilį, Julija rekomenduoja jį išbandyti. Vis dėlto tai – istorinis, autentiškas transportas, kuriuo važiuoja daugybė vietinių. Todėl jam iš tiesų galima prisiliesti prie tikro filipinietiško gyvenimo.
Ilgesniam laikui apsistoti lietuviai ketino Banaue. Jį pasiekė „Florida Bus“ kompanijos autobusu. Julija pasakojo, kad jį pasirinko norėdami komforto. Po įsiminusios kelionės traukiniu, norėjosi toliau keliauti patogiau (bent jau sėdint, su kondicionieriu ir šviesa).
„Florida Bus“ kompanija turi patogiausius autobusus ilgoms kelionėms, su didesnėmis ir atsilenkiamomis sėdynėmis bei tualetu. Kelionė iš Manilos į Banaue truko 9 val. Tai naktinis autobusas. Išvažiuoja 22.45 val. ir atvažiuoja 8 val.“, – sakė mergina.
Tiems, kurie sekdami jų pavyzdžiu, rinksis tokią kelionę, ji patarė turėti šiltesnių rūbų, kadangi autobuse esantis oro kondicionierius veikia visu pajėgumu. „Patarsiu ir bilietą įsigyti iš anksto, nes perkant paskutinę minutę gali tekti ne sėdėti, bet gulėti ant žemės arba net visą kelią stovėti. Pasitaiko ir taip, kad bilietų nebelieka, tad turistams pasiūloma laukti kitos dienos autobuso. Taip nutiko keliems mūsų bičiuliams“, – sakė keliautoja. Patartina iš anksto pirkti ir atgalinį bilietą. Jo kaina – 10,6 Eur.
Banaue lietuviai įsikūrė „7th Heaven Hotel“, kuriame, pasak Julijos, yra geriausi pusryčiai ir nuostabus vaizdas į ryžių terasas.
„Jeigu planuojate važiuoti į Banaue, šią vietą tikrai rekomenduojame! Beje, čia yra netgi karštas dušas, kuris Filipinuose prabanga. O vienos nakties kaina šiame viešbutyje siekia apie 20 Eur“, – sakė mergina.
Ten, kur auga ryžiai
Apžiūrėti apylinkes Vytautas ir Julija ketino keliaudami motoroleriu. Tačiau netikėtai sutikti filipiniečiai Robis ir Jordan pakeitė planus – pasiūlė prisijungti prie jų ir važiuoti automobiliu. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo tarsi likimo siųsta dovana. Kadangi maršrutas, kuriuo jie važiavo, buvo sunkiai įveikiamas motoroleriu.
Kompanijos maršrutas driekėsi per Batad, Bangaan ir Banaue ryžių terasas.
„Iki Batad važiavome 1 val. Po to dar 20 min. ėjome pėsčiomis, kol priėjome vietinį kaimelį. Šis kelias veda ir į krioklius. Gidė papasakojo įdomių faktų apie ryžių laukus. Pasirodo, Banaue ryžių terasos yra seniausios – joms jau apie 2000 metų. Čia, kaip ir kitur, visi ryžių laukai yra suformuojami žmogaus rankomis. Buvo įdomu sužinoti, kiek daug ir skirtingų yra ryžių rūšių. Paprastai jie užauga per 4–6,5 mėnesius. Ekologiškų ryžių derlius būna kartą metuose. Tiesa, derlių labai smarkiai veikia oro sąlygos. Jeigu tris mėnesius nebuvo lietaus, tai ir derliaus nebus... Ryžiai labai mėgsta drėgmę, dėl to jie geriausiai auga kalnuose. Vietiniai savo ryžių laukus atskiria raudonais medžiais“, – įspūdžius iš ryžių augintojų pasakojo Julija.
Filipinuose jie praleido nemažai laiko, tad spėjo aplankyti ir daugiau vietų. Vis dėlto didžiausią įspūdį jiems paliko ne gamta ar konkretūs objektai, bet žmonės.
„Filipinų žmonės – tai kažkas nuostabaus. Tokio žmonių draugiškumo, geranoriškumo mums neteko niekur matyti. Esame labai dėkingi Jordan ir Robi, kad pasiūlė mums kartu važiuoti, buvo labai malonu ir smagu praleisti dieną su vietiniais. Važiuojant mašina kartu klausėmės garsiai muzikos ir dainavome. Pasijutome, kaip kelyje Klaipėda–Vilnius“, – juokėsi Julija.
Kelionę po Aziją ji kartu su sužadėtiniu Vytautu tęsia Balyje. Apie savo atradimus, nusivylimus ir džiaugsmus Azijoje jie pasakoja socialiniuose tinkluose. Neseniai pristatė ir „vlogą“.
Sekti juos galima:
www.instagram.com/we.are.off.to
www.facebook.com/WeareOffTo
www.youtube.com/watch?v=DcJTf73tUuE
