Iš Filipinų salų, kur praleido 22 dienas, jis grįžo prieš dvi savaites, tačiau nepaliauja šypsotis, kai pasakoja įspūdžius.
„Tai buvo tikros atostogos – važiavau ne dirbti, megzti kontaktų, tyrinėti, bet ilsėtis. Ir tai dariau iš visos širdies“, – tikino R.Širvinskas-Makalius.
-
Apie šimtus Šokoladinių kalvų, primenančių triufelių padėklą Filipinuose
-
Keliautojai išrinko rojų žemėje – sala, kurioje egzotiška gamta pribloškia savo grožiu
-
Keliautojas D.Macijauskas: „Turtas nėra materialus. Vertingiausia – patirtis ir pažintys“
-
Filipinų egzotika (III): kur laukia geriausias masažas ir kaip neužrūstinti vietinės mafijos
Daugybę pasaulio vietų aplankęs pašnekovas neslėpė, jog ši kelionė pakeitė jo mąstymą: „Į gyvenimą žiūriu kur kas linksmiau. Visa tai – filipiniečių dėka, kurie yra labai draugiški ir linksmi. Nesvarbu, kad daug ko neturi, gyvenimu jie moka džiaugtis.“
Keliauti į Filipinus R.Širvinskui rekomendavo kolegė, kuri šioje šalyje buvo jau du kartus ir lapkritį vėl skrenda.
„Ji susirgusi Filipinais, tačiau ir kiti, čia buvę, tikino, kad man reikia važiuoti būtent čia“, – kaip apsisprendė, kur vykti, pasakojo pašnekovas.
Po savo atostogų R.Širvinskas pats rekomenduoja skristi į Filipinus. Pasak jo, ši šalis yra ideali turistams.
„Skandinavai Filipinuose gali pasijusti turtuoliais, lietuviai gal ne, bet kainos tikrai nedidelės. Brangiausia – Boracay sala, kurioje apsistojau tik atskridęs į Filipinus. Ten daug komercijos, tačiau aplinka primena rojų.
Vėliau ją nuolat lyginau su kitomis salomis, kurios visos turi, ką pasiūlyti, bet Boracay matytam paplūdimiui niekas neprilygo. Kita vertus, mažesnėse salose ir kainos žemesnės“, – kelionės įspūdžiais dalijosi R.Širvinskas.
Optimistai iki kaulų smegenų
Keliones pats organizuojantis vaikinas kitiems keliautojams, kurie lankysis Filipinuose, pataria nekartoti jo klaidos – nemažą kelionės dalį į geranoriškus filipiniečių pasiūlymus jis reagavo, kaip į potencialų bandymą apgauti ir pasipelnyti.
„Žinoma, jie gyvena iš turizmo, tad nori užsidirbti. Bet iš prigimties filipiniečiai labai geranoriški, tad jei kažką rekomenduoja, tai tikrai ne vien tik tikėdamiesi atlygio. Be to, jie visur įžvelgia kažką gero ir šviesaus“, – pasakojo R.Širvinskas.
Ir pasidalino istorija apie tai: „Kartą su draugu nesutarėme, ką veikti. Kai galiausiai nusprendėme, jog darysime ne tai, ko noriu aš, ėjau surūgęs. Tai pamatę vietiniai iš karto ėmė klausinėti, kas nutiko, guodė ir ragino pamatyti, kokia nuostabi diena, eiti pasimaudyti, pasidžiaugti savo atostogomis.
Supratę, kad taip yra iš tiesų (atostogauju tikrai nedažnai), su draugu ėmėme juoktis. Juk iš tiesų gyvenimas puikus. Tokį požiūrį parsivežiau ir į Lietuvą.“
„Galvojau, reikia pradėti rašyti atsisveikinimo žinutes...“
Iš Vilniaus per Stambulą (Turkija) ir Kvala Lumpūrą (Malaizija) į Filipinus atskridęs keliautojas čia aplankė 4 salas. Visas jas pasiekė vietos skrydžiais arba keltais. Tiesa, kartą, norėdami greičiau pasiekti kitą salą, R.Širvinskas ir kartu keliavęs draugas, pasirinko ne maršrutinį laivą, bet privatų laivelį.
Laivelis traškėjo braškėjo, bagažas buvo šlapias, o apie gelbėjimo liemenes paklaustas vietinis liko nesupratęs, ko mes norime, aplink matėme ir plaukiojančius ryklius.
Nors kelionė truko trumpiau (keltu būtų užtrukę maždaug 8 val.), tokios klaidos jis tikino niekada daugiau nekartosiąs.
„Tai buvo antras kartas, kai panikavau. Pirmą kartą, kai skendau, dabar – kai vidury vandens laivelį su 8 turistais ir angliškai nekalbančiu vairuotoju – ėmė talžyti audra.
Negana to, kad visas laivelis traškėjo braškėjo, bagažas buvo šlapias, o apie gelbėjimo liemenes užklaustas vietinis liko nesupratęs, ko mes norime, aplink matėme plaukiojančius ryklius. Kai po 4 val. (plaukti turėjome kur kas trumpiau) pasiekėme krantą, buvau be galo laimingas“, – neslėpė pašnekovas.
Pramogų įvairovė – pagal kiekvieno kišenę
Tačiau tokių nemalonių akimirkų Filipinuose daugiau nebuvo. Visi kiti įspūdžiai – patys geriausi. Lankydamas salas keliautojas ne tik gulinėjo paplūdimyje ir degustavo vietos maistą bei gėrimus.
„Bohol saloje už 40 eurų galima dienai išsinuomoti automobilį kartu su vairuotoju, kuris aprodo svarbiausius salos objektus. Vienas jų – šokoladinės kalvos. Nemeluoju – įspūdis išvydus jas toks, lyg tie tūkstančiai kalnelių, kuriuos matai užlipęs ant vieno jų, būtų iš šokolado“, – pasakojo R.Širvinskas.
Šioje saloje keliautoją sužavėjo ir vienais mieliausių pasaulio gyvūnų tituluojami tarsyrai. Jie čia veisiami, tad turistai gali iš arti susipažinti su šiais išskirtiniais gyvūnais.
Atostogaudamas jis nevengė ir ekstremalių pramogų. Viena jų – leidimasis lynu virš upės ir džiunglių, vadinamasis „zip line“.
„Vilniuje buvau skridęs per Nerį, žinojau, kas tai yra. Galvojau, kad čia tikrai nebus nieko baisiau. Klydau.
Maždaug kilometrą virš džiunglių skridau ant lyno užkabintas kaip supermenas – gulom. Vienintelė apsaugos priemonė – kablys.
Skrendu, skrendu, žiūriu kalnai didėja, aukštis žemėja, matosi skardis ir upė apačioje – vėliau sužinojau, kad „skridau“ 120 m aukštyje. Perkant bilietą, kuris kainavo 7 eurus, mūsų klausė, ar norėsime į abi puses, ar grįšime keltuvu. Užtikrinau, kad noriu į abi puses.
Tačiau nusileidęs kitoje pusėje maldavau, kad atgal mane parskraidintų keltuvas. Deja, teko „skristi“ pačiam pusiau užmerktomis akimis“, – prisimindamas kraują kaitinusią pramogą pasakojo pašnekovas.
Pasak R.Širvinsko, jausmas buvo keistas, nes tuo metu suvoki, kad nuo tavęs beveik niekas nepriklauso – jei kas nors nutiktų, tu negalėtum net įsikibęs laikytis – esi gulom pakabintas ant lyno.
Cebu saloje, kuri yra viena iš didžiausių Filipinuose, keliautojas išbandė kitą pramogą – plaukiojimą jūroje su bangininiais rykliais. Jie nėra pavojingi, žmonių nepuola. Vis dėlto nardyti šalia milžiniškų gyvių buvo nejauku.
Be to, turistai buvo įspėti, kad išsižioję ir rydami planktoną šie milžinai gali tave netyčia suvalgyti.
„Nejausti baimės padėjo pramogos laikas – pasiplaukiojimas su rykliais vyko ankstyvą rytą, apie 5 val., kai bangininiai rykliai priplaukia maždaug 30 metrų prie salos krantų. Mes tuo metu dar buvome apsimiegoję, tad instrukcija, kaip elgtis, jei netyčia būtume „ryjami“, neišgąsdino“, – juokėsi keliautojas.
Apsimiegoję turistai laiveliu buvo nuplukdyti į pasiplaukiojimo vietą, jiems duota paviršiniam nardymui skirta įranga. Pusvalandis pasiplaukiojimo greta jūros milžinų žmogui kainavo 20 eurų.
Filipinai – pigi šalis
Planuojantiems kelionę į Filipinus R.Širvinskas rekomenduoja aplenkti sostinę Manilą. Tai visai kitokie Filipinai, megapolis ir tiek, sako jis.
Kur kas vertingesnės atostogos salose. Nors dieną reikėtų praleisti Boracay, kuri yra brangiausia. Mažesnėse salose nakvynę galima rasti už 7–8 eurus žmogui.
Tiesa, rezervuotis iš anksto kažin ar pavyks, – dauguma viešbučių neturi savo interneto puslapių. Tačiau be stogo virš galvos niekas neliks – turistai šalyje labai vertinami ir jais rūpinamasi.
Kai neturi galimybės nuolat tikrinti savo elektroninio pašto, kas valandą į „Facebook“ kelti naujas nuotraukas, atsijungi ir mėgaujiesi atostogomis.
Vis dėlto Filipinų salose nereikėtų tikėtis atostogų Turkijoje – daugelyje viešbučių elektra būna tik tam tikrą laiką (pavyzdžiui, vakarais, kai įjungiamas generatorius), interneto ryšys taip pat nėra lengvai pasiekiamas.
Tačiau, anot R.Širvinsko, tokie dalykai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nepatogumai.
Dėl to Filipinuose gali visiškai pabėgti nuo kasdienybės: kai neturi galimybės nuolat tikrinti savo elektroninio pašto, kas valandą į „Facebook“ kelti naujas nuotraukas, atsijungi ir mėgaujiesi atostogomis.
